_{5000m.Thomas Doherthy}
Zev Raya ir Ruella brolis, trečiasis originalusis menada. Jis vienintelis visuomet žinojo visą tiesą, kaip Dievai elgėsi su raganomis, apie prievartą, priespaudą, kankinimus, ir Dievų nesusivaldymą. Jis žinojo kokiu būdu jis ir jo sesės atkeliavo į šį pasaulį, ir tai visada privertė Zev šlykštėtis savo egzistencija. Tačiau, jaunas vyras nusprendė, vietoj neapykantos sau, tą energiją išnaudoti palaikant teisingumą, negalinčius apsiginti. Jis tapo baudėju, žiauriu ir negailestingu  budeliu. Jis niekada nemėgo žudyti savo aukų, jis jas kankindavo, neįsivaizduojamais būdais, priversdamas suprasti savo poelgius, atgailauti,ar gailėtis. Dažniausiai tai kankinius privesdavo prie išprotėjimo. Bet ir tai Zev buvo ne riba. Už brangiausius žmones žemėje pasiryžęs visiškai bet kam.
Per gyvenimą Zev retai kada buvo vienišas, dažniausiai visuomet buvo lydimas širdies draugės. Tačiau nei viena jųneužsilaikydaovjo gyvenime per ilgai. Nors laikas apgydė žaizdas, tačiau vyras niekuomet nepamiršo to košmaro kurį teko išgyventi jo senojo miesto žmonėms, seserims ir jam pačiam, slapta, savo namo rūsyje gamindamas ir kaupdamas savo ir kitų menadų krauju pagamintus ginklus, pasiruošęs bet kurią minutę stoti akistaton su Dievais juos be gailesčio sunaikinant.

_5000m
Raya yra pirmoji Dievų (Haides) ir pirmosios moters (Ishah) dukra.Nuo kūdikystės užauginta raganų, Raya buvo mokoma nekęsti Dievų, juos laikyti priešais. Taip pat mergytėje buvo ieškoma ir magiškų galių, kurios, niekada taip ir nepasirodė. Raya buvo naujosios rasės atstovė, turinti Dievų kraujo, niekas nežinojo kokie jos gebėjimai ar kokią galią ji turėjo. Kai vaikštinėdama miške buvo užpulta Atticus, kuris norėjo nužudyti Raya, jos kraujas palietė Atticus odą ir ją nudegino, negana to, tą įvykį jis buvo priverstas pamiršti. Po šio įvykio buvo aišku viena. Raya galėjo paveikti Dievus ir juos sužeisti. Ši informacija pasiekė nuo Dievų nukentėjusias raganas, tad jos mergaitę augino kaip ginklą, galintį išnaikinti visus Dievus.
Būtent menadų kraujo pagalba ir raganų galia, Juhan buvo pajėgus ištremti Dievus į pomirtinį pasaulį. Raya augo į gražią, tačiau uždarą, niekuo nepasitikinčią moterį, o jos didžiausias gyvenimo tikslas buvo sukurti didžiulę menadų grupuotę visame pasaulyje, kad jie visuomet būtų susivieniję, tvirti ir nenugalimi. Praėjus penkiem tūkstančiam metų, šiai dienai Raya tebėra menadų vadovė, gerbiama, ryžtinga, tvirta, ir žinoma pasiruošusi susidoroti su bet kuriuo, kas kėsinsis į ją ar jos menadų šeimą.

_{5000m Valentina Zenere}
Ruella visuomet buvo tik vaikas, kuriam stigo šilumos, meilės ir rūpesčio. Ją, kaip ir Raya, augino raganos, mokė atpažinti pavojus, apsisaugoti, ar niekada per daug nekristi į akis. Tačiau mergina visuomet elgėsi atvirkščiai. Ji buvo chaosas. Ruella mėgo įsiveršti kaip audra, apversti viską aukštyn kojomis ir tyliai pasitraukti. Tačiau nepaisant jos vėjavaikiškumo ji visuomet padėjo Raya siekti tikslų, kurti planus, net buvo visai nebloga strategė. Tiesa, atėjo laikas, kai Ruella nutarė išvykti, pamatyti pasaulį, patirti nuotykių ir pamiršti košmarišką gyvenimą Dievų valdžioje.Daug metų keliavusi ir pramogavusi, turėjusi meilių bei jas palikusi, ji vis susirasdavo Raya, ar kitas, po pasaulį sparčiai plintančias ir išsibarstančias menadas, primindama apie ju pašaukimą ir tikslus. Šiandien, tokiame pašėlusiame pasaulyje, Ruella nepraleidžia nei vieno vakarėlio, nei vienos šventės, nei vieno susibūrimo. Ne vienerius metus Bludhaveną traktuojanti namais ilganosė, šmirinėja visur aplinkui,nepraleisdama nei vieno gando, naujo atvykėlio ar bet kokios naujienos. Taip pat ji yra pagrindinė menadų šventų apeigų organizatorė, kurios, vertėtų pripažinti visuomet būna skoningos bei aukštos klasės.

_100m
Alistair vienas iš nedaugelio savo galių ilgai neatrado. Augdamas girtuoklių šeimoje, berniukas ne tik kad negavo  meilės, bet ir išgyveno nepriteklių. Tėvas už gėrimą neteko darbo, mama, panirusi į narkotikų liūną įgramzdino šeimą į skolas. Jie ne tik neturėjo ką valgyti, bet ir gyveno be vandens ir elektros. Alistair buvo verčiamas eit prašinėt išmaldų, kad būtų už ką nusipirkti butelį ar dozę, o jei nepavykdavo nieko išprašyti iš žmonių, tuomet berniukui teko vogti. Na, o jei vakare grįždavo tuščiomis, jis būdavo žiauriai prilupamas. Netruko labai ilgai, kai už skolas iš Therin buvo atimtas namas, Alistair su tėvai atsidūrė tiesiog gatvej.. Augdamas kaip berniukas maugliukas, Alistair išmoko ne tik susirasti valgomų uogų ar grybų, susiręsti trobą, užsikurti ugnį bet ir susimedžioti maisto. Miškas, miesto pakraštyje, tapo tikraisiais jo namais, pirmą kartą per ilgus metus berniukas jautėsi ramus, laisvas ir laimingas. Ir tik tada, išdidžiai žengiant į paauglystę, jo galios išsivadavo iš psichologinės priespaudos.Suvokęs ką gali daryti, ir kaip tai nuostabu, jaunas vaikinas paliko miškų prieglobstį ir vėl grįžo į miestą. Tuomet jis sutiko tokius kaip jis. Naujieji draugai menados, priėmė jį į savo namus, mokė naudotis galiomis, pasakojo apie gėrį būnant menada, apie ryšį su Dievais ir jų svarbą, apie tai, jog visi, tarnavę Dievams bus apdovanoti. Sulig kiekvienais metais menadų susirinkimai buvo Alistair laukiamiausi, tik prisiminus vaikystę, vyras nedrįso liesti nei alkoholio nei jokių psichotropinių vaistų, jis prisiekė sau, jog jam nesibaigs kaip jo tėvams, kurių, po tiek metų vyras net neieškojo. Dabar, kai jis jautėsi reikalingas, svarbus, turintis tikslą gyvenime, Alistair net neketino žvalgytis atgal.

_19m
Šviežiausiair naujausia menada didelės bendruomenės tarpe. Priglausta Desiree ir kantriai jos mokoma, Journee dar tik bando suprasti kas ji tokia, kodėl ji tokia, pradėdama aiškintis ir suprasti apie visą antgamtinį pasaulį. Atvykusi iš mažo miestelio į Bludhaveną mokytis, deja, buvo išmesta iš universiteto, nes mokslai Journee niekaip nesisekė. Tačiau namo, į miestelį, kuriame nėra ateities,grįžti mergina nenorėjo. O gal ją čia laikė kažkas daugiau? Galbūt atsitiktinis susitikimas su Desiree jau buvo nulemtas?Galbūt viskas net neatsitiktinumas? Desiree pastebėjo Journee tvirtą valią, nepalaužiamą stiprybę ir nesunaikinamą vidinę kovotoją- labai priminė pačią Raya jaunystėje. Todėl ji buvo pasiryžusi Journee supažindinti su tikrąją menadų istorija, sukuriant galingą karę savo kariuomenėje.

_500m
Viena iš galingesnių menadų. Puikiai įvaldžiusi savo galias, tobulai jas naudojanti. Kruopšti, puiki strategė ir gera Raya draugė. Per gyvenimą mačiusine vien gėrio bet ir blogio. Angela viena iš tų nedaugelio, kurios žino tiesą apie menadų atsiradimą, jų tikslą, ir jų kraujo galią. Žiauresnė saviems nei priešams, baudėja, prieš kurią atsiskaitytitenka visiems prasižengusiems menadoms. Myli ir nekenčia tik visa širdimi. Visada atsidavusi tam ką daro, ambicinga, kiek užsispyrusi, kartais sunkiai perkalbama. Kadaise, buvo karališkosios kariuomenės strategė ir karaliaus meilužė, beveik tapusi karalienė. Tačiau, tikriausiai nebuvo lemta. Ji buvo apkaltinta išdavyste, kai priešai sunaikino jų kariuomenės kurtą strategiją. Angelai buvo skirta mirties bausmė už išdavystę, ir niekas netikėjo, jog ji buvo apkaltinta neteisingai. Angela mirties bausmės išvengė pabėgdama, tačiau po tokios gyvenimo patirties, moteris menadoms gal griežta ir žiauri, tačiau teisinga. Ji niekada nieko neapkaltins neturėdama nenuginčijamų įrodymų. Puikiai sutaria su Zev, nors aplinkiniai mato tarp jų įsižiebusią simpatiją, patys to nepripažįsta.

_300m
Eliezer buvo tas, kuriam, anot jo pačio, motinos meilės visuomet pritrūko. Rodos, viską būtų pakeitęs tas vienas apkabinimas, paguodimas, kurio niekuomet nebuvo. Pats vaikinas nesuvokė, kaip augo linkęs į smurtą, aplinkos nekentimą, nekentimą brolių, kurie, kaip tikėjo pats Eliezer, turėjo visą motinos ir tėvo meilę, tą, kurios, negavo pats vaikinas. Eliezer kiaurias naktis praleisdavo miškuose, mokydamasis kovos menų, nes niekuomet netikėjo, kad vien keistos ir nepastovios galios gali jį apsaugoti. Jis norėjo būti ir geras karys mūšio lauke, ne vien tas, kuris pamosavęs ranka gauna visko ko nori. Eliezer, po motinos dingimo, tikėjo, jog ji mirė, labiausiai jos gedėjo, net, įrengė kapą, kaip atminimą apie brangiausią žmogų žemėje. Po motinos dingimo, Eliezer nieko nelaukdamas išvyko. Kur jis praleido tris šimtus metų, niekas nežino, tikriausiai Eliezer nė nebūtų grįžęs, jei ne keista žinutė, apie motinos buvimo vietą. Viltis, kad mama gali būti gyva privertė Eliezer pasiekti Bludhaven miestą.

_40m
Grayson niekada nepripažino savo galių. Niekuomet nenorėjo būti nei jokia antgamtine būtybe, nei galingu nei stipriu. Jis netikėjo Dievais, nenorėjo paaukoti jiems savo gyvenimo, netroško būti ir keistos ir neaiškios grupuotės dalimi. Menados ne vieną kartą kvietėsi Grayson į savo ratą,tačiau visus kartus vyras atsisakė. Jis pašventė savo gyvenimą žmonai,vaikams,vėliau anūkams, vaikams užaugus ir išsikrausčiuso žmonai mirus, Grayson išsikraustė į miesto pakaraštį,atokioje miško trobelėje radęs sielos ramybę. Žinoma, savisaugai, vyras išsiaiškinęs kiek įmanoma daugiau apie visas egzistuojančias būtybes, nepraleidžia ir miesto naujienų, na, o namo sandėliuke įmanoma rasti ne vieną ir ne du ginklus. Nors pats vyras niekam nelenda į akis, dar ne faktas, kad kas nors netyčia neužklys, ar neateis išlieti nuoskaudų dėl to kad kažkas kažko kažkada yra netekę.

_230m
Dėl Henry nerūpestingumo, savanaudiškumo ir nebrendumo, pasitikėjus ne ta kompanija, prasižiojus apie slaptus dalykus vos po taurės gėrimo, buvo išžudytos kelios dešimtys menadų. Tai buvo didžiulė netektis, sielvarto ir gedulo metas.Henry liko gyvas, bet jo buvo išsižadėta. Jis buvo ištremtas iš gimtojo miesto, be leidimo kada nors grįžti atgal. Tačiau pats vaikinas nesijautė kažką praradęs.Jis tapo laisvas. Galėjo keliauti kur tinkamas, pažinti skirtingas šalis, kultūras žmones. Na o su turimom galiom, hipnoze ar įtaiga Henry niekuomet nevengė papramogauti. Jis užsikalbėdavo sau gražiausias moteris, gyvendavo ištaigingiausiuose namuose, valgė skaniausią maistą, gėrė geriausią vyną. Ir jokių kvailų maldų išgalvotiems Dievams, jokių dietų, aukų ar teisinimosi prieš grupės draugus dėl savo veiksmų. Namų Henris visai nepasiilgo, ir į juos grįžti net neketino. Už tai,miestas įdomiu pavadinimu turėjo būti nauji namai, su naujomis moterimis ir pramogomis. Tik vieno Henris nežino, jog šiame mieste tarp knibždančių pavojingų būtybių ilgai gyvas nepasiliksi, turint tokį charakterį ir nerūpestingumą.

_24m
Pagrindinė menadų aukojimo aktyvistė. Nuo pat mažų dienų mergina girdėjo baisias pasakas, kad dievai ją nubaus, jei tik Stephanie bus nepaklusni. Nuo ankstyvos jaunystės, Stephanie ėmė domėtis apie dievus, tikėjimus, jš galią. Ji perskaitė visas knygas, tomus, poemas, senovės dainas. Net, savotiškai tapo apsėsta.. Nors, šios legendos abejotinos, Stephanie tikėjo, jog viskas, kas pasakojama vaikams, aprašyta senose legendose, yra tiesa, ir prisikėlę Dievai suteiks merginai taip trokštamų neaprėpiamų galių. Nors buvo visuomet maloniai priimta savo rasės žmonių, Stephanie ėmė skleisti savo perdėtą apsėdimą Dievais, pradėdama nurodinėti ir vadovauti kitiems. Tai sukėlė didžiulį Raya ir Ruellos nepasitenkinimą. Tačiau Stephanie tai buvo nė motais. Prie viso to, mergina ėmė atlikinėti asmeninius aukojimus, aukojant niekuo dėtus Bludhaveno žmones, šitaip patraukdama kitų rasių dėmesį į save. O to menadoms tikrai nereikia. Tik kas pirmiau susidoros su, rodos sveiką protą praradusia moterim, galingi ir siaubingi padarai, ar pačios menados, jaučiančios, kad jiemsima grėsti pavojus.