_{22/100 m Vampire
Lee Felix}
Atrodo vaikinui nieko daugiau gyvenime netrūko. Loren buvo laimingas, mylėjo visa širdimi žmogų su kuriuo ruošėsi praleisti savo visą gyvenimą. Deja, viskas baigėsi greičiau, nei vaikinas galėjo pagalvoti. Avarija sužlugdė viską apie ką buvo svajota. Ne, jo mylimas žmogus nemirė, bet būtent prisiminimai apie Loren išnyko mylimo žmogaus galvoje. Jo gyvenimas tapo pragaru žemėje. Aklai tikėjosi, kad viską sugebės sugrąžinti į savas vėžes. Klydo. Jo antroji pusė praradusi atmintį, vis negalėjo jo prisiminti, po ilgų bandymų atgaivinti viską kas buvo tarp jų, nesugebėjo. Atrodo gyvenimas nutarė pažaisti su vaikino likimu ir sužlugdyti jį visiškai. Po visko kas jam atsitiko pradėjo lošti azartinius žaidimus labiau į juos įklimpdamas, vis laimėdamas nemažą sumą. Užkibęs už lošimo kabliuko Loren negalėjo nustoti žaisti. Jei ne laiku jo kelyje pasitaikęs asmuo kuris sugrąžino vaikiną į sveiką protą. Visus išloštus pinigus vaikinas sugebėjo padvigubinti ir investuoti į verslą. Atrodo vaikinas ir vėl ėmė stotis ant kojų. Išmoko šypsotis iš naujo, bet tai trūko neilgai. Loren slapta vėl pradėjo kenkti sau. Sielvartas niekur nedingo, pinigai nekėlė tiek džiaugsmo, kaip kelis pirmus mėnesius jo verslui ėmus augti. Jis buvo aklas ir apgaudinėjo save. Jam reikėjo pagalbos, kurios negavęs sugalvojo nusišauti, tik nemirė. Atsitiktinai suradęs jį vampyras nusprendė, kad jis turi gyventi, bet būdamas jau ne visai žmogumi.

_{148/Vampyrė/Kim Bora (Sua)}
Paprastas, nuobodus gyvenimas niekada nebuvo Hea varomasis arkliukas, tačiau laikais, kuomet ji augo, moters statusas visuomenėje buvo apibrėžtas gana griežtai. Ištekinta vos devyniolikos mergina turėjo tapti šeimos židinio puoselėtoja, gimdytoja, vaikų ir vyro prižiūrėtoja. Savo neramią sielą teko slėpti po nuolankumu, bet pažabotai ugniai galų gale vėl tenka sutviksti karščiausia liepsna.
Pirmuosius santuokos metus mergina su vyru gyveno gana taikiai, jis stengėsi jos nespausti, prisijaukinti. Vyro ji niekada taip ir nepamilo, tačiau net jei gyvenimas buvo nuobodus, jis buvo stabilus, o tai buvo vertintina. Ir vis tik, po šešerių metų sutuoktinis pareiškė tvirtą užgaidą - norėdamas pratęsti savo giminės liniją, jis parodė norą turėti atžalą. Tuo tarpu vaikai Hea asocijavosi su jungu, kuris slėgė žmones iki pat jų gyvenimo galo. Kalbos apie šeimos papilnėjimą šen bei ten protarpiais sušmėžuodavo per visą sutuoktinių gyvenimą kartu, tačiau jas prigesinti mergina visuomet pajėgdavo šioms nespėjus įsiplieksti. Ne šį kartą. Vyro užgaida buvo esminis taškas judviejų istorijoje, Hea nuomonė neturėjo čia jokios galios. Tad ką reikėjo daryti? Žinoma, bėgti.
Pabudinęs ugningą žmonos sielą vyras vieną rytą jos namuose neberado. Ji dingo it į vandenį, todėl po poros mėnesių paieškų šioji jau buvo laikoma negyva. O tuo tarpu Hea bastėsi po pasaulį, kiek tik leido kišenė. Kai finansiniai reikalai ėmė prastėti, gudruolė įsisuko į turčiaus dvarą kaip jo globotinė. Juk niekas negalėjo atsakyti dailiai damai su tokia charizma. Laisvė mokytis, tobulinti save bei daryti ką tik užsigeidus buvo tai, ko Hea iš gyvenimo ir norėjo. Ji pagaliau buvo laiminga. Tik neilgam.
Vyras, po kurio sparneliu tupėjo mergina, bei jo šeima nebuvo patys geriausi šeimininkai savo pavaldiniams, tad šie sukilo. Kilusio maišto pasekmės buvo žiaurios - visa nelabojo šeima bei artimiausi jo aplinkos žmonės buvo išžudyti. Į taikinį, deja, pateko ir Hea. Ką tik pažinusi tikrą gyvenimo skonį ji mirti nenorėjo. Taigi, nusišypsojusi sėkmė atsiuntė jai vampyrą, kuris pasigailėjęs merdėjančiosios ją pavertė tokia pačia būtybe. Jis jau būrė apie save pavienių vampyrų ratą, kuriais rūpinosi, tad Hea tereikėjo prisiglausti po kitu sparnu. Tą ji ir padarė, perimdama nepažįstamųjų, apsimetančių tam tikra šeima, pavardę, tapdama Lee ir imdama su jais šukuoti pasaulį, iki kol jie visi atsidūrė čia, įsteigė savo naktinį klubą ir, regis, kuriam laikui apsistojo.

_{21/99m.Vampire
Hwang Hyunjin}
Kenji augo našlaičių namuose, tačiau būdamas trylikos metų pabėgo su grupele vaikų bandydamas visais įmanomais išgyventi tol, kol sunkiai nesusirgo epidemijos metu ir nebeturėjo kaip savim pasirūpinti. Kai atrodė, jog vilties nebebuvo žmonių gerume, paauglys buvo rastas paslaptingos moters, kuri ne tik parūpino pastogę virš galvos, bet ir atvėrė savo širdį. Atrodė pernelyg gerai, jog būtų tiesa, tačiau moteris mokėjo įtikinti. Visos kortos atsivėrė kai prie namų durų prisistatė trys vyrai ko pasekoje išaiškėjo, jog Kenji globėja buvo vampyrė ir ši buvo pažadėjus vaikiną paversti vampyru tam, jog būtų jų kulto dalimi, tačiau delsė, nes su laikui pamilo jį kaip savo vaiką ir nelinkėjo jam tokio gyvenimo. Jau sekančią dieną Kenji prabudo su kraujo troškimu nepažįstamoje aplinkoje, kurioje susirinkę asmenys kalbėjo jam svetima kalba. Išduotas moters, kuri atstojo jam kaip motiną, naujagimis vampyras ilgai priešinosi savo prigimčiai. Ne vieną kartą bandė sau atimti gyvybę. Bandė bėgti, tačiau niekada nesijautė vienas, jo kiekvienas žingsnis buvo stebimas. Stengėsi atsispirti žmonių kraujui pakeisdamas į gyvūnų, bet kiekvienas susidūrimas su mirtinguoju pasibaigdavo skerdynėmis. Galiausiai tapo monstru, kurio taip bijojo tapti, bet meilė jį išgelbėjo kai vykdymas kulto paskirtą misiją, susipažino su jo kelyje pasimaišiusiu Loren. Tik jo dėka, Kenji ištrūko iš kulto, kurio pagrindinius narius galiausiai nušluostė nuo žemės paviršiaus egzistuojanti nesantaika su kitomis mistinėmis būtybėmis.  

_{23/98 Vampyras, Bang Chan}
Aiden turėjo tobulą gyvenimą bent jau pats taip galvojo. Vaikinas gimmė įtakingoje miestelio šeimoje. paveldėjo šeimos verslą. Vedė gražiausią miestelio merginą,kurią labai mylėjo. Neilgai trukus susilaukė dvynių. Samuel skraidė tarsi ant sparnų dievino savo dukrą ir sūnų,gražuolę žmoną. Lepino juos.Tačiau Viskas pasikeitė,kai dvyniam sukako vieneri. Vieną dieną į jo darbą užsuko paslaptinga moteris norėdama su juo sudaryti sutartį,bent jau taip manė vaikinas. Tačiau kaip paaiškėjo sutartis tebuvo pretekstas moteris ištiesų bandė sugundyti Sam žadėdama,jam pasakiškus turtus,šlovę jei paliks šeimą ir bus jos. Tačiau Aiden ją atstūmė.  Moteris pasakė,kad jis to dar pasigailės. Tačiau vyras tik nusijuokė ir išvarė ją.  Sekančią dieną grįždamas po darbo namo jis vėl išvydo moterį. Pamena,kad pajuto baisų skausmą ir atsijungė. Pabudęs jautė siaubingą alkį. Nužudęs kelis žmones ir išgėręs jų kraują jis bandė grįžti namo. Tačiau  vos išvydęs žmoną ir vaikus pro langą suprato,kaip trokšta jų kraujo ir vos sugebėjęs susivaldyti pabėgo,kad nenuskriaustų to,kas jam buvo brangiausia. Vaikinas bandė maitintis gyvūnų krauju,tačiau nesėkmingai. Nuo jo niekada nesijautė sotus,be to jis buvo jam šlykštus.
Lee nekentė buvimo vampyru ilgėjosi buvusio gyvenimo,saulės spindulių. Jautėsi be galo vienišas ir nelaimingas. Ko pasekoje švelnusis Aiden liko giliai vaikino viduje. Pykčio vedinas jis skersdavo visus iš eilės ir tapdavo tikru monstru. Laikui bėgant jis net ėmė žaisti su maistu. Tyčiodavosi iš savo aukų kurios  visada būdavo jaunos merginos ar vaikinai. Jų kraujas jam buvo skaniausias.  Vienų tokių skerdynių metu jis sutiko Loren ir Hea. Jei ne jie jis būtų nužudęs berniuką kuriam buvo ne daugiau dvylikos. Susipažinęs su jais ir Kenji vaikinui po truputėli ėmė grįžti žmogiškumas.Jie tapo jo naująja šeima ir jis pagaliau nebesijautė vienišas.
Aiden nors ir nebėra žudymo mašina. Tačiau tebėra velnio neštas ir pamestas. Geriau jo nepykdyti,nes per pykčio priepolius js savęs nevaldo ir gali iškrėsti kvailysčių kurių gailėsis. Į sveiką protą vaikiną sugrąžinti gali tik Loren ir Hea kol jis neišskerdė pusės miesto. Tik jų jis paklauso. Nors  jei yra blogos nuotaikos,ar nepatiko ką pasakė net į juos gali paleisti iš kokio daikto. Daug kas pasakytų,jog Samuel yra nepakenčiamo charakterio valdingas, šaltas,karštakošis. Tačiau tie kas gerai jį pažįsta gali pamatyti ir mieląją jo pusę.  Norėdamas vaikinas gali būti švelnus,linksmas,rūpestingas. toks koks buvo būdamas žmogus. Tačiau šią jo pusę mažai,kas yra matęs.

_{21/100
vampyrė}
Savo tikrų tėvų Sophia neatsimena, nes kai buvo dar visai maža, ją įsivaikino kažkokia pasiturinti šeima. Tačiau toje šeimoje kurioje Sophia augo, ji nesijautė laiminga, tai maištauti pradėjo dar paauglystėje, o vėliau išvis turėjo tokį tamsų laikotarpį gyvenime kai net gyventi jai nesinorėjo. O tada jos kelyje pasimaišė vampyras kuris pasiūlė "geresnį" gyvenimą. Tai Sophia norėjo pasižiūrėt kaip tas geresnis gyvenimas atrodo ir pasirašė bet kokioms pasekmėms. O tos pasekmės buvo tokios, kad Sophia buvo paversta į vampyrę.
Dabar tai ji mažai ką pamena iš savo žmogiško gyvenimo.
Charakterio atžvilgiu Sophia yra tikra pinda. Visai nedraugiška ir nemaloni, nu nebent maloni tik kai kuriems savo šeimos nariams ir tiems, iš kurių gali kažkokios naudos gaut. Žmones žudyt - jai tikras malonumas, dažnai taip daro net ir šiaip sau, ne tik dėl alkio jausmo.

_{25
Žmogus
Jeon Jungkook}
Giminaičio prašymu laužo kaulus kiekvienam, kuriam tik reikia bei stabdo važiuojančius automobilius ir iš jų ištempia nenorinčias bendradarbiauti personas jas priversdamas pakeisti nuomonę. Vyksta į papirkinėjimus, pristato atlygį už pagalbą viršesniems kitų rasių atstovams. Jiems taip pat parūpina ritualams, apeigoms ir linksmybėms reikalingų medžiagų bei reliktų. Jam visiškai nerūpi, ką su jo perduotomis prekėmis veiks užsakovas. Yra suktas ir savanaudis, veikia visų rasių pusėse.

_{22/40/Shapeshifter/Han Ji Sung}
Haeil neteko tėvų dar būdamas visai vaikas, paskutinis dalykas kurį jis prisiminė iš savosios vaikystės tai degantis jų šeimos namas ir verkianti motina. Paskutiniai motinos žodžiai buvo, kad jis turi slėptis, bėgti neatsigręžiant. Mama pažadėjo jį susirasti, bet visa tai buvo melas, kad Haeil išliktų gyvas. Būdamas dešimties metų jau puikiausiai mokėjo pasiversti gyvūnų, dažnai taip elgdavosi, dar kai jie visi buvo laiminga šeima, Haei pasiversdavo į mažą kačiuką, jam taip ir prilipo katiniška prigimtis. Gelbėdamas savo juodąjį katino kailiuką atsitiktinai užkliuvo į raganos namus kuri jį ir priglaudė. Diena iš dienos išlikdamas pūkelio formoje Haeil mąstė ar galėjo pasitikėti moterimi. Galiausiai atėjo ir ta lemtingoji diena kurios vaikas labiausiai bijojo, bet viskas pasitvirtino, kai ragana priėmė jį tokį koks jis buvo. Laimei, kad nepasikliuvo žmogui, tad augdamas Haeil daugiau sužinojo apie pavidalų keitėjų geną, kitas būtybes ir ko jam reikėtų saugotis.
Raganos dėka išaugo puikiu žmogumi. Pomėgis keisti pavidalus niekur nedingo, palikęs raganos namus vis dar ja aplankydavo, tai katino, tai lūšies pavidale. Mėgsta iki dabar parinkti jai įvairių žolelių. Nemėgsta miesto šurmulio, tad dieną linkęs bastytis gamtoje, labiau į vakarą aplanko ir miestą. Taip ir nerado savo pašaukimo, tad pastovaus darbo taip ir neturi. Simpatizuoja blizgantiems dalykėliams, tad kartais pavagyliauja iš ko užsidirba pragyvenimui.

_{21/150/vampire/Yang Jeongin}
Gimė labai vargingoje šeimoje, kuri net neturėjo už ką prasimanyti maisto... Vaikinas labai dažnai netgi būdamas vaikas turėdavo badauti, dirbti atsitiktinius darbus, kad bent pats sau turėtų kaip pragyventi. Iki kol jam nesukako kokią dešimt metų, normaliai jo net niekas neprižiūrėdavo, o jei kas nors atrodydavo malonus visada ieškodavo naudos, jis pradėjo gan rimtai dirbti, kad bent jau sau būtų maisto, juk gaudamas jo mainais galėjo nebadauti ir dar stengdavosi parnešti šeimai... Taip jis pradėjo labai šalintis žmonių, nors tekdavo su jais ir dirbti, bet kaip įmanoma mažiau būdavo šalia. Iki kol nesulaukė penkiolikos ir tėvas vieną dieną laimingas grįžęs namo pareiškė, kad jų problemos baigėsi.
Tai turėjo reikšti kažką gero, tačiau reiškė tai, kad Niven buvo tiesiogine žodžio prasme parduotas... Kažkokiam turtingam bjaurybei. Naujo gyvenimo pirmos dienos atrodo buvo ramios, gražios ir jaunuolis beveik apsidžiaugė, kad viskas tikriausiai pasisuko geresne linkme, tačiau kur tau... Vietoj to, kad atliktų normalius darbus jis buvo tiesiog išnaudojamas. Ne tik darbams, tačiau su juo kaip nuosavybe atrodo darė kas ką norėjo, kūno žalojimai, niekinimai.
Pabusdavo savo lovoje, kartais po kelių dienų buvimo be sąmonės ir taip praėjo tikriausiai mažiausiai keleri metai iki kol jo tikriausiai sugadintos mintys pagaliau nusprendė, kad kada ir jis tiesiog padūrė tą bjaurybę miegantį ir kol visi aplink dar miegojo kažkaip sugebėjo pabėgti nepastebėtas. Reikėjo daug pastangų pasislėpti nuo nusikaltimo gėdos ir, kad jo niekas už tai nenubaustų. Taip prasislapstęs tikriausiai metus arba netoli metų jis tiesiog prisijungė prie misionierių skleisdamas Jėzaus mokymą, skatindamas nežudyti, nevogti, švęsti sekmadienius.
Ta naktis kai jis buvo paverstas vampyru buvo gan... Rami. Aplink nebuvo nei vieno debesėlio, visą dieną švietė saulė ir jis tiesiog mėgavosi vakaro gaiva kai einant namo jį kažkas užpuolė. Toks siaubingas skausmas...
Nemirė, tačiau ir neliko gyvas... Pabudo nuo kažkokio alkio, nuo nesveiko troškimo tiesiog visiem atkeršyti dėl to, kad niekas jam neleido gražaus gyvenimo gyventi ir mirti turint žmoną bei vaikus.
Prie Lee šeimos prisijungė palyginus ne per seniausiai, nes niekada per daug nesimėgavo savo rase, galbūt nekentė netgi tokių pačių kaip jis, žmonės jo irgi nežavėjo, nesutiko gyvenime žmogaus kas pakeistų jo nuomonę dėl to, kad visi buvo savanaudžiai, naudos ieškantys sutvėrimai.

_{Lee Know}
Gimė turtingoje šeimoje, kurioje jam visiškai nieko netrūko, tačiau augant jis pastebėjo, kad kažkas aplink vyksta ne taip kaip turėtų ir netgi jo šeimos nariai pradėjo dingti aplinkui, todėl nusprendęs išsiaiškinti siaubingai klydo ir įsivėlė į tokį chaosą susijusį su mistinėmis būtybėmis, kad dabar net negalėjo įsivaizduoti, kad tai jį nuves prie tiek daug paslapčių išaiškinimo.

_{22/ Witch/ Hwang Yeji}
Dar naujagimė buvo palikta prie vaikų namų durų, vienintelis biologinės šeimos palikimas - žiedas, kurio vidinėje pusėje buvo išgraviruotas vienintelis žodis "Selina", dėl ko ir buvo taip pavadinta. Nors buvo įvaikinta, tačiau jai būnant šešerių įtėviai žuvo gaisre, taigi teko grįžti į vaikų namus. Aplink mergaitę sklandė keista aura ir kartkartėmis dėdavosi keisti dalykai, kurie ypač priklausydavo nuo jos nuotaikos ir dėl to buvo atstumta kitų vaikų su kitais gyveno. Būdama trylikos vieno incidento metu prisilietimu nudegino savo skriaudėjo kaklą ir bijodama, kad ją už tai uždarys į nepilnamečių koloniją tiesiog pabėgo iš vaikų namų. Po kelių dienų klaidžiojimo po miestą sutiko moterį, kuri pastebėjusi mergaitės žiedą pasakė, jog pažinojo jos tėvus. Ji Selinai ir papasakojo, jog šioji yra ragana kilusi iš galingų raganių šeimos, tačiau kas jie, kur ir kas jiems nutiko taip ir niekad nepasakė. Visgi moteris pasiskelbusi Selinos teta apsiėmė ją globoti bei išmokė viską, ką pati mokėjo. Kad ir kaip absurdiškai tai skambėtų, bet po šešioliktojo gimtadienio merginos galios vis stiprėjo kol galiausiai ji pralenkė savo mokytoją-tetą. Saulaukusi pilnametystės su buvusios mokytojos pagalba nusprendė keliauti po pasaulį ieškant būdų sustiprinti savo galias ir galbūt sužinoti daugiau apie savo biologinius tėvus. Pati ragana laviruoja ties tamsia ir šviesia magija pagal poreikį, o kitų mistinių būtybių atžvilgiu yra pakankamai neutrali, savo magiškąsias paslaugas teikia kam nori ir kada nori, kai reikia - iš to pelnosi. Kartais žmonėms iškrečia kokį vieną kitą "pokštą" kai pajaučia seną nuoskaudą dėl nekokios praeities su jais.  

_{25/Human/Ana de Armas}
Beatrice gyvenimas ir sėkmė visuomet nepastoviai bangavo. Tėvas turėjo sėkminga kompaniją, todėl vaikystę praleido būdama populiari, apsupta daug draugų ir aprūpinta kone viskuo, ko tik įsigeisdavo. Vis dėlto, pasiekus aukščiausią amplitudės tašką, Beatrice teko paragauti ir gyvenimo atnešto kartėlio. Netikėtai autoavarijoje žuvo jos tėvas, motina, perėmusi kompaniją, nesugebėjo jos išlaikyti, leisdama pastarajai bankrutuoti, o geriausia draugė, kuri Beatrice spėjo tapti beveik seserimi, nusigręžė nuo merginos pačiu sunkiausiu laikotarpiu. Ervin šeima privalėjo išsikraustyti į mažesnį miestelį, pigesnį namą ir gerokai susiveržti diržus, jog pajėgtų finansiškai išgyventi. Susitaikyti su pokyčiais Beatrice nebuvo lengva, tačiau suvokdama kaip sunku motinai, padėjo jai kaip įmanydama apsiimdama įvairiais smulkiais darbais, kuriuos rasdavo. Kuriam laikui gyvenimas nurimo, viskas ir vėl atrodė gerai. Mergina įstojo į universitetą, išsikeldama gyventi į didmiestį, kur sutiko savo, kaip anuomet manė, gyvenimo meilę, su kuriuo matė šviesią ir laimingą ateitį. Deja, po kiek daugiau nei metų santykių, užklupo jį universiteto vakarėlyje užgulusį vieną iš artimesnių Beatrice draugių. Pasaulis dar sykį ėmė slysti iš po kojų. Beatrice suprato, jog pirmiausia turi susikoncentruoti į save, susikurti tvirtą pagrindą po kojomis, kurio sudaužyti nesugebėtų net baisiausi gyvenimo išbandymai ir porą metų būtent tai darė. Po universiteto įsidarbino marketingo agentūroje, kurioje neįtikėtinai greitai ėmė kilti karjeros laiptais gaudama paaukštinimą į projektų vadoves. Panašiu laikotarpiu Beatrice gyvenime atsirado ir žavus vyras - Markas. Mergina vis dar turėjo nuoskaudų po praeitų santykių, ir nors kurį laiką naiviai mėgino save įtikinti, jog jiedu su Marku gali būti tik įprasti draugai su privalumais, galiausiai suprato, jog nori daugiau. O gauti tai, ko norėjo, Beatrice mokėjo, tad neilgai trukus judviejų statusas oficialiai pasikeitė į poros. Vis dėlto, po kelių mėnesių vienai iš kolegių užsiminus apie paslaptingą merginą, su kuria Markas paskutiniu metu leido daug laiko ir gandams, kad jis nėra ištikimas, brestant, Ervin ėmė jais tikėti, iškeldama atitinkamą sceną ir pačiam vyrui. Žinoma, kad tai privedė prie santykių nutrūkimo ir nors Beatrice tikėjo, kad tai tik į gerą, Marko užmiršti taip ir nepavyko, priešingai, mergina ėmė dvejoti jo neištikimybės realumu, bet išdidumas ilgą laiką kišo koją surinkti jo numerį ir atsiprašyti. Tačiau kai galiausiai širdies norai ėmė viršų, žinia, kad Markas susižadėjo tapo dar vienu kritišku smūgiu jos gyvenime. Tik šį kartą Beatrice žinojo, jog nori jį susigrąžinti, nors ir nebuvo tikra kokią kainą pačiai reikės už tai sumokėti.

_{23, witch, Shin Ryujin}
Jin Young visą vaikystę ir paauglystę pragyveno su motina, tėvo niekuomet nepažinojo. Motina kaskartinius klausimus uždangstydavo jai patogiais melais, pačios nelaimei, su metais, Jin kilo apatija tai absurdiškai, kuriamai idilei, kurią visomis pastangomis motina bandė išsaugoti ir galiausiai tam atėjo pabaiga. Mergina širdyje jautė, kad gyvenime jai visuomet trūks tėčio, ir jo neturėjimas, nepažinojimas, buvo ir bus tarsi žiojėjanti skylė, praraja, kurią ji privalo užpildyti. Metai iš metų laimingas akimirkas lydintis liūdesys ir depresija, po truputį augo, kol galiausiai iššaukė ir pirmąją magiją. Neįprastą elgesį pastebėjusi Jin Young močiutė suprato kas vyksta ir supažindino merginą su magijos pasauliu. Išmokė visko ką pati mokėjo, tai darė nuoširdžiai ir su atjauta, nes sielvartas dėl sūnaus dingimo, o Jin tėčio, jas labai suartino. Tapusi stipria, pradedančiaja ragana, vos baigusi mokyklą Jin Young išvyko iš namų ieškodama laisvės, jautė, kad privalo rast atsakymus į jai rūpimus klausimus. Lavindama savo būrimo įgūdžius, susipažindama su naujais žmonėmis, būtybėmis kaip ir ji, su laiku surinko informacijos apie savo tėvą ir jo gyvenimą, o tai lėmė jos bent jau laikiną grįžimą namo.

_{26/ Rašytojas/ Kim Seungmin}
Gabriel istorija galima prilyginti kino filmui. Jis gimė  garsių verslininkų Torres šeimoje. Berniuką mama Leah valdė verslą o tėvas Ethan buvo pasakų rašytojas bei padėjo žmonai versle.
Song augo mylimas ir viskuo aprūpintas. Dar būdamas vaikas mėgo skaityti tėvo rašytas pasakas. Jos jam atrodė įdomios ir užburiančios jausdavosi patekęs į kitą pasaulį. Tėvo plunksną rado būdamas devynerių ,berniuką ji traukė it magnetas. Ji atrodė tokia graži,tokia senovinė ir paslaptinga. Tėvui nematant ,kartą ją paėmė ir pajuto,kažką nepaprasto,tarsi plunksna būtų jam sukurta. Tačiau tai pamatęs tėvas iškart ją atėmė. Daugiau jos berniukas nebematė.
Augant susidomėjimas  pasakomis sumažėjo,nors tėvai  vis apie tai primindavo. Tačiau tuomet jis teikė dėmesį sportui,mokslams. Nors plunksnos ir aistros rašymui niekada negalėjo pamiršti. Jo fantazija jau mokyklojo buvo beribė ir tai matėsi mokykliniuose rašiniuose. Bei sąsiuvinio paraštėse,kur jis mėgo,ką nor rašyti ir piešti.
Baigęs mokyklą vaikinas istojo į lieteratūros studijas ir jas baigė. Pirmąja savo knygą jis parašė paskutinėja klasėje mokykloje. Baigus studijas ir ėmus dirbti leidykloje vaikinas pastebėjo,jog tėvai nervingi ir vėl bando kalbėti jam apie tėčio rašytas pasakas,kad tai yra tikra. Vaikinas nenorėjo klausytis ir labai pasigailėjo. Nes neilgai trukus tėvas buvo nužudytas. Po tėvo laidotuvių mama pasišaukė Gabriel ir įteikė tėvo magišką plunksną ir visus užrašus bei papasakodama, kad tėvas buvo nepaprastas rašytojas ir pasakos tikros kaip ir mitinės būtybės. Taip pat mama pasakė,kad jam čia nesaugu liepė kuo greičiau išvykti,kol jo nerado tėvo žudikai. Gavęs iš mamos visą įmanomą informaciją kurią ji žinojo apie mistinį pasaulį ir susirinkęs daiktus ,plunksną ir tėvo užrašus, bei pasakas išvyko Atvykęs Į Bludhaven jis pirmą kartą po daug laiko paėmė į rankas tėvo plunksną ir kaip vaikystėje pajuto tą jausmą lyg ji būtų kurta jo rankai. Tik šįkart vaikinas ėmė matyti vizijas apie praeitį,buvusus rašytojus,visas mistines būtybes. Vaikinui tai atrodė įdomu,nors kiek ir baugino. Tačiau suprato,jog turi tęsti tėvo pradėtą darbą. Gabriel ėmė rašyti pasakas ,vėliau perėjo prie fantastinės jaunimo literatūros. Jis slepia,kas iš tiesų yra ,kad neištiktų tėvo likimas

_{24 metai, ragana, Kaya Scodelari}
Tragiška vienturtės Melody istorija prasidėjo dar ankstyvoje vaikystėje. Būdama vos dvylikos metų mergaitė, ji neteko pačių artimiausių žmonių - tėvai žuvo autoavarijoje. Matydama mamą atjungiamą nuo gyvybę palaikančio aparato, Melody nė nesugebėjo verkti, mat dar labai ilgą laiką manė, jog išgyvena košmarą iš kurio bet kurią akimirką nubus. Deja, tačiau tėvų mirties dieną tik prasidėjo košmaras. Tėvų mirties dieną nepilnametė, palūžusi, skausme skęstanti mergaitė buvo atiduota globai į dėdės Frank'o rankas. Pakrikusios psichikos giminaitis laikė Melody uždarytą rūsyje net penkis metus. Mergaitė neturėjo galimybės net mokykloje mokytis. Šaltyje, drėgmėje, tamsoje ir beribiame skausme ji išgyveno šešis metus, tačiau galiausiai Melody pajuto žodžiais nepaaiškinamą energiją ir lavą primenantį karštį savyje. Vos keli akių užmerkimai ir rūsys drauge su visu dėdės Frank'o namu supleškėjo į pelenus. Tai buvo naktis, kuomet Melody suprato esą ne paprastas žmogus, o kaltės dėl dėdės mirties nejautė nė kruopelytės. Patirtas smurtas, žiaurumas ir gyvenimas penkis metus tamsiame rūsyje iki šiol medžioja merginą mintyse. Negalėdama pabėgti nuo praeities skausmų, galvoje išnyrančių baisių vaizdinių, Melody tapo šalta, savyje užsisklendusį moteris. Iki pat šios dienos moteris neturi supratimo kas yra meilė, ištikimybę ar santykiai. Nesupranta draugystės esmės ir tikslo, netiki žmonių gerumu.