rodiklisrodiklis  Narių sąrašasNarių sąrašas  RegistruotisRegistruotis  PrisijungtiPrisijungti  

Share | 
 

 Annabell Chamberlain

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
Annabell Chamberlain

avatar

posts : 652
hugs & kisses : 58
Credit : countmysins

RašytiTemos pavadinimas: Annabell Chamberlain   2017-07-20, 20:19

Annabell Chamberlain
##. Alchemikė / Adelaide Kane / 22 (37) / 534
1483 metai
Ūkininkų šeimoje gimė maža mergaitė, su nedideliu tamsių plaukų kuokštu ant viršugalio. Ana buvo aštuntasis jų vaikas, ketvirtas išgyvenęs ir pirmoji jų mergaitė. Jos tėvai tikrai nebuvo labai pasiturintys žmonės, taigi jų vaikai jiems buvo išsigelbėjimas, na, berniukai buvo išsigelbėjimas. Nors jos motina ir labai norėjo mergaitės, visgi abu tėvai nebuvo labai laimingi tokią gavę, nes ji buvo daug mažiau vertinga už berniuką. Visgi, jos tėvai buvo geri žmonės ir per daug neengė savo dukters, mylėjo ją, ir nors nuo mažens jai teko dirbti įvairius darbus, mat tėvai negalėjo sau leisti auginti vaiko jam visiškai nieko nepadedant, Ana vis vien užaugo supama meilės ir šilumos. Visgi mergaitei augant, jos šeimyniškiai pradėjo pastebėti, kad jų dukroje slypėjo tikra Prometėjo ugnis, na, ji labai išsiskyrė savo proto gebėjimais nuo šeimyniškių. Taigi, tikėdamiesi, kad išsimokslinusi mergiatė galės atnešti nemažus turtus šeimai, jos tėvai surinko beveik visas santaupas ir išleido merginą mokytis į kitą kaimą, kuriame buvo vienuolynas, mat tokį variantą jos tėvai sugebėjo įpirkti. Vienuolyne Ana praleido penkiolika metų, jame mergina turėjo priėjimą prie įvairiausių mokslininkų tyrimų, knygų, per visus gyvenimo metus Anabelė sugebėjo perskaityti visas vienuolyno turimas enciklopedijas. Jau tada merginą ypatingai susidomėjo biologijos ir chemijos mokslais, gyvybė bei jos virsmai ypatingai domino merginą. Vienuolynas prisidėjo ne tik prie merginos mokslinio išprusimo, jis tapo didžiule jos asmenybes dalimi. Nors nuo pat mažens mergina, būdama jauniausia dukra, augo dora, rūpestinga ir gera, vienuolynas tik sustiprino šias merginos savybes, o taip pat merginoje įskiepyjo beribį nuolankumą. Ana buvo vienas iš tų žmonių, kuriuos visi mėgo it beveik visi iškart pamildavo (ne visada romantiškai), mat merginos tyrumas bei gerumas sužavėdavo daugelį žmonių.
1520 metai
Ana sužinojo, kad vienas garsiausių to meto mokslininkų Leonardo ieškojo mokslininkų jo slaptiems tyrimams. Kadangi beveik visą savo gyvenimą ji buvo praleidusi su vienuoliais, ir nors šie buvo tikrai išsilavinę žmonės, bet religija draudė tam tikrus tyrinėjimus, taigi jie neprilygo tų laikų didžiausiems mokslininkams. Anabelė susižavėjo galimybe dirbti ir mokytis su tokiu patyrusiu mokslininku, tad ji be abejo išvyko dalyvauti atrankose į jo laborantų komanda. Ir, nors Ana buvo tikriausiai jauniausia kandidatė į šią komandą, visgi ji sugebėjo sužavėti Leo savo išmone ir ši buvo atrinkta į jo mokslininkų komandą. Ana tai matė ne tik kaip galimybę dirbti su įstabiu mokslininku, bet taip pat kaip galimybę pagaliau atsidėkoti savo šeimai dėl jų išsiuntimo merginą mokytis. Taigi, išgirdusi apie vyriausybęs remiamą projektą, tikrai nemažai finansuojamą, Ana buvo vienas iš žmonių aršiausiai bandžiusių įkalbėti Leonardo priimti jų pasiūlymą. Šiam jį priėmus, Ana visą savo pinigų dalį, kurią gaudavo už darbą iš vyriausybės, išsiusdavo savo tėvams į gimtąjį kaimą, nepaisant to, kad nuo pat išvykimo į vienuolyną, taigi, beveik dvidešimt metų, nei vieno iš jų ji nebuvo mačiusi. Ji nei vienam iš alchemikų nė karto neprasitarė, kur siunčia savo pinigus, tik galvodavo įvairiausius išsisukinėjimus, kodėl ji už tuos pinigus nenusiperka geresnio būsto ar panašiai. Savo ankstesniu gyvenimu ji labai išsiskyrė nuo kitų alchemikų, nes beveik visi iš jų augo gana pasiturinčiose šeimose, kurios galėjo leisti savo vaikus mokytis pas geriausius to meto mokslininkus. Ji nei vienam iš jų nepasakojo, kad pati buvo ūkininkų dukra ir niekam neminėjo, kokį ilgą laiko tarpą ji gyveno vienuolyne. Galbūt ji kiek gėdijos dėl to, bet labiausiai dėl to kaltas buvo jos amžius - nors ji buvo tikriausiai viena iš protingiausių savo komandoje, dėl to, kad buvo už visus jaunesnė, už kai kuriuos netgi daugiau nei 10 metų jaunesnė, ją dažnai kiti komandos nariai globodavo it mažą vaiką. Tikriausiai, nenorėjo kad prie jaunėlės etiketės neprisidėtų vargšelės, nepasiturinčios mergaitės etiketė.
Ilgi ieškojimai galiausiai apdovanojo mokslininkų komandą ir jie sugebėjo sukurti nemirtingumo eleksyrą. Dėl savo artimo ryšio su Leonardo, jų komandos vadu, Anai teko galimybė būti antrajai išgėrusiai šį eleksyrą ir tapusiai nemirtinga. Iš pradžių visa komanda buvo tikroje euforijoje dėl savo pasiekimo, jie jautė, kad jų sugebėjimai yra kur kas didesni nei jie suprato, visgi neilgai trukus visi susidūrė su eleksyro šalutiniu požymiu. Vis atsidūrimas kitoje vietoje  miegant, keistų minčių girdėjimas galvoje, dažnas nepaaiškinamas kitų objektų judėjimas vedė visus kiek iš proto, bet tai labiausiai paveikė Anabelę. Ji neiškentė ir pradėjo Leonardo maldauti, kad šis ją nužudytų. Vadas iš pradžių nesutiko atimti merginai gyvybės, mat ją labai vertino kaip mokslininkę, bet galiausiai Ana sugebėjo jį įkalbėti užbaigti jos dienas. Ir nors kad ir kaip Leo stengėsi pribaigti merginą, ne tik dėl jos nemirtingumo tai buvo sunku padaryti, bet ir dėl vidinio barjero, sulaikančio alchemiką nuo kitos gyvybės atėmimo. Bet, praėjus kuriam laikui po nesėkmingo bandymo atimti merginos gyvybę, Ana buvo ta, kuri suprato, ką iš tiesų reiškė tie paranormalūs reiškiniai - tai nebuvo šalutiniai eleksyro požymiai, tai buvo jų neatrastos galios, kurias jie gali valdyti. Ir nors niekada ji taip neįvaldė minčių skaitymo taip, kaip Penelopė, ar nemokėjo teleportuotis taip gerai, kaip Gabrielius, bet mergina vidutiniškai išmoko valdyti visus savo gebėjimus, o ypač gerai išmoko blokuoti savo mintis nuo kitų alchemikų, bet vis vien jos didžiausia stiprybė išliko jos neįtikėtiniai protiniai sugebėjimai.
2015 metai
Alchemikai, išgirdę apie hibridų siautėjimus Niuporte, persikėlė ten tikėdamiesi įvesti ten tvarką. Per penkis šimtus metų nedaug kas keitėsi merginos gyvenime. Ji, kaip ir daugelis alchemikų, per tą laiką surinko nemažą bagažą universitetinių laipsnių, pamilo savo 'bosą' Leonardo, dėl kurio dažnų santuokų ir kitų moterų ji nedrįso jam to pripažinti, nes mergina visuomet buvo įsitikinusi, kad jausmai vienpusiai, suartėjo su kitais alchemikais, jie tapo didžiulia mylinti šeima, kurioje Anabelė buvo jauniausias vaikas. Atsikrausčiusi į Niuportą merginą įsidarbino lignoninėje, mat medicina per visus šiuos metus labiausiai sužavėjo merginą, toliau dirbo su kitais alchemikais, kurie ir toliau bandė padidinti jų sugebėjimus. Visgi, vienas dalykas kiek pasikeitė per šį laiką. Tikriausiai penki šimtai metai buvimo tame pačiame amžiuje, negalint susilaukti vaikų bei širdį draskančios vienpusės meilės kiek pakeitė merginą. Anksčiau ji buvus ypatingai nuolanki, klausiusi kiekvieno Leonardo paliepimo, jos nuolankumas susilpnėjo per visus metus ir dabar Anabelė dirbo viena prie vieno savo slapto projekto. Jiems bekuriant nemirtingumo eleksyrą vienintelis Leonardo žinojo visas jo sudedamąsias dalis, ir nepaisant to, nemažai trukus po jo sukūrimo jis sunaikino šio receptą. Anabelė dabar slapta dirba bandydama atkurti aną receptą tam, kad galėtų sukurti priešnuodį šiam nemirtingumo kalėjimui, nes nors niekam ji to niekam nepripažino, nemirtingumas po mažu žlugdo merginą iš vidaus ir ji trokšta nuo to išsilaisvinti.

Anabelė yra tikras tyrumo ir gerumo įsikūnijimas. Galbūt dėl to labiausiai buvo kaltas jos amžius visose artimiausiuose žmonių ratuose - šeimoje ji buvo jauniausias vaikas, vienuolyne ji taip pat buvo jauniausia vienuolė, tarp alchemikų vėlgi - ji jauniausia iš visų, dėl to Anabelė visuomet buvo globojama kitų nuo išorinio pasaulio. Tokia ji ir išaugo - nepaprastai gera, nuoširdi, visuomet kitų poreikiai jai yra svarbesni už savo poreikius (galbūt dėl to ir beveik penkis šimtus metų nesugebėjo savo bosui pasakyti, kad jį yra iki ausų įsimylėjusi - niekada nenorėjo, kad jos draugas jaustųsi kaltas dėl to, kad jis to jai nejaučia ir graužtų save už tai, kad ją skaudina). Anksčiau mergina dar buvo neįtikėtinai naivi būtybė, bet šitas per laiką kiek pasikeitė - nors ji vis vien yra linkusi matyti žmonėse tai, kas pas juos yra geriausia, bet ne kartą dėl to nudegusi Anabelė dabar yra kur kas atsargesnė. Taip pat mergina yra nepaprastai nuolankus žmogus, jai niekada nerūpėjo valdžia ir niekada jos netroško. Taip pat, tikriausiai dėl to kad kai buvo maža augo neturtingoje šeimoje, merginos visiškai nėra paveikus tuštybė - nors ir turi, galima sakyti, kalnus pinigų, Ana gyvena labai kukliai, neturi net automobilio, bet šito nelabai kam sako. Bet per visą savo gyvenimą mergina įgijo ir kitokių savybių - mergina bendraudama su vaikinais mėgsta flirtuoti, akytėmis klapsėti, turi neblogą humoro jausmą, kurį dažniausiai demonstruoja tik artimesniems žmonėms, labai vertina draugus, anksčiau labai mylėjo savo šeimą, ir dalies ji yra nuostabus 'girl next door' pavyzdys, bet iš kitos pusės, per visus tuos metus joje susiformavo ir kitokia Ana, gerokai tamsesnė Ana, kurią ji sugrūdusi yra giliai savyje.
Being deeply loved by someone gives you strength, while loving someone deeply gives you courage

Atgal į viršų Go down
 
Annabell Chamberlain
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Sweet Sin :: Biografijos :: Moterys-
Pereiti į: