Sweet Sin
Niuportas, vienas mažiausių miestelių, esančių Rodo saloje. Šis miestas pasidalinęs į dvi dalis: Pagrindinis Niuportas - tai nuo seno įkurtas raganų miestas ir Port Estrella - vilkolakių kaimelis miškų apsuptyje.Jau nuo seno vietinės raganos sudarė taikos sutartį su Port Estrellos vilkolakių gauja, leidžiančią šimtmečius dviems rasėms gyventi taikoje. Tačiau pamažu viskas ima keistis. Ir ne į gerą...Ilgus metus Rossum šeima sėkmingai valdė šį miestą, nė nenutuokdami, kad yra pogrindinis gyvenimas, ir kad seniausieji miesto gyventojai visai ne žmonės.. Tačiau ir šiai informacijai nebuvo būtina išlysti į paviršių, kadangi vidinių nesutarimų Niuportas nėra matęs.Tačiau... (tęsinį skaitykite ČIA).



 
Kitas veikėjas:




Share | 
 

 Apartamentai

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
Tobias Jöel Christensen
posts : 701
hugs & kisses : 185
RašytiTemos pavadinimas: Apartamentai   2017-05-05, 04:57


Photos:
 


Atgal į viršų Go down
Tobias Jöel Christensen
posts : 701
hugs & kisses : 185
RašytiTemos pavadinimas: Re: Apartamentai   2017-05-10, 18:43

Stabtelėjęs prie liftų, Joel nuspaudė mygtuką ir durims prasivėrus įžengė vidun, netrukus nuspausdamas savo aukštą ir užkildamas. Vis dar laikant gražuolę rankose, Christensen išlipo iš lifto vos durims prasivėrus ir tiesiu taikymu nužengė link durų į apartamentus. Vėl stabtelėjęs, vikriai perbraukė kortelė per kortelių nuskaitytuvą ir ausis užgulus spragtelėjimui su koja pravėrė duris, įeidamas vidun ir uždarydamas paskui save duris. Pažvelgęs trumpam į miegančią Astrid savo rankose, vampyras šiltai šyptelėjo ir giliau kvėptelėjęs nužengė link miegamojo, į kurį patekęs, į minkštą patalpą paguldė raganaitę, netrukus paimdamas savo striuke ir ją užklodamas antklode. Pirštais švelniai perbraukęs per jos skruostuką, taip patraukiant plaukus nuo veido, Christensen dar kelias minutes žvelgė į merginą kol susigriebęs ką darantis kiek susiraukė ir apsidairęs, su striuke rankose apleido kambarį, pats nužengdamas į svetainė, kur ant sofos ranktūrio numetęs odinį švarką patraukė link vonios kambario. Nusimaudęs po dušu ir apsirengęs kiek patogesnius drabužius, Tobias grįžo į svetainę kur įsitaisęs ant vienos iš sofų, ir užsiklojęs čia buvusiu dekiu, užmigo.
Atgal į viršų Go down
Gintės
posts : 1042
hugs & kisses : 206
RašytiTemos pavadinimas: Re: Apartamentai   2017-05-10, 19:28

Macaria nė pati nepajautė, kaip jos sąmonė aptemo. Kaip lengvai užsnūdusi, ji niro į gilų miegą, paveiktą alkoholio ir visos dienos nuovargio. Visiškai nereaguodama į aplinką, Laforet tik menkai vis pasimuistydama, Christensen rankose, kažkuria dalimi išties jomis pasitikėjo. Žinojo, kad nepaisant visko, Tobijas, jai nieko blogo nepadarytų. Jiems jau atsiradus vampyro viešbučio numeryje, raganėlė nė neprabudo. Tik instinktyviai pajutusi, minkštus patogius patalus po savimi, per miegus sučiupo, jai užklotą antklodę ir labiau prisitraukusi ją prie savęs, taip pusiau apsikabinus, pasimuistė, tik dar giliau nerdama į sapną. Taip prabėgo visa naktis. Vos saulei ėmus kilti į vidurdienį, spinduliams pro langus ėmus tiesiai spiginti į brunetės veidą, mergina prasibudinusi susiraukė, riešą priglausdama sau ties akimis ir sunkiai prasimarksčiusi kaip mat įsitempė, pastebėjusi jai visai nepažįstamą aplinką. Šokoladinėms akims, staiga perbėgus kambario aplinką, kaip mat čiuposi už antklodės, ir ją kiek kilstelėjusi nužvelgė save. Palengvėjimui praslydus pro krūtinę, pamatant, kad ji ne nuoga, o vis dar su ta pačia suknele, atsisėdo lovoje, pabandydama nors kažkiek atgaminti, kaip po velniais ji čia atsidūrė. Tačiau vieną, ką ji dabar jautė, tik galvos skausmą, kuris regis jos galvelę ketino perplėšti pusiau. Sulaikiusi kvėpavimą, vos suraukiant nosiuką, delną priglaudė sau prie pakaušio, kol tik giliau kelis kartus įkvėpusi, pirštais persibraukė per susitaršiusius plaukus, kita ranka, švystelėdama antklodę į šoną, ir iškeldama kojeles iš lovos, basas pėdas, padedant ant grindų. Pasidairiusi aplink savo batelių, net pasilenkė po lovą, bet ir ten išvysdama tik tuščią erdvę, suspaudė stipriai lūpas, imdama tyliai tipenti iš miegamojo, ant grindų vis žvalgydamasis tų nelemtų batų. Gi kad ir kaip ji čia atsirado, dabar turėjo kuo greičiau iš čia dingti. Bet vos tik žengusi į svetainė, pakeliant akis trumpam nuo grindų, jos žvilgsnis užsikabino už ramiai ant sofos miegančio Tobias. Lyg vėsiu vandeniu staiga perlieta, Astrid sustojo, išpūsdama akeles. Šito ji tikrai nesitikėjo. Sunkiai nurijusi gumulą sukilusi gerklėje, ėmė dar įnirtingiau dairytis savo batelių ar bent delninukės, kur būtų jos mobilus ir namų raktai. Tačiau... jų niekur nebuvo nė kvapo. Tyliai, vos girdimai apėjusi kelis kartus svetainę, net užklystant į virtuvę, galiausiai moteris nuleido rankas ir prikandusi apatinę lūpą, priėjo prie saldžiai miegančio Joel. – Tobijau... , - pašnibždomis ištarusi vampyro vardą, delnu kiek atsargiai pajudino jo petį, - Gal žinai, kur mano delninukė?, - toliau šnibždėdama, kiek nervingai kramtė lūpytę, mintyse pati save keikdama, kam tiek vakar gėrė.
Atgal į viršų Go down
Tobias Jöel Christensen
posts : 701
hugs & kisses : 185
RašytiTemos pavadinimas: Re: Apartamentai   2017-05-10, 20:17

Pirmą kartą, po ilgo laiko Marcus ramiai išmiegojo visą naktį. Jokių košmarų, pabudimų nuo menkiausio garso, ar net ilgo bandymo užmigti. Štai net dabar, saulės spinduliai, tvieskiantys pro langus, neturėjo tokios galios, galinčios išbudinti vaikiną. Truputi pasimuistęs ir veidą įbrukęs tarp čia buvusių pagalvių, Christensen ir toliau miegojo, skęsdamas saldžių sapnų šalyje. Nepajusdamas net kaip kambaryje it nerami siela strikinėjo Astrid, kažko ieškodama. Tik štai tas švelnus sukrutinimas, ir lyg per miglą girdimas gražuolės melodingas balsas, kažką jo pasąmonėje sujudino. Apsnūdusiai murmėdamas po nosimi, Joel kiek pasisuko link merginos, net neatmerkdamas akių ir vis dar būdamas sapnų šalyje susirado Macarijos ranką ją švelniai timpteldamas į save ir pasikišdamas sau po skruostu, netrukus nusisukančiu į pagalvę,- aš čia,- nesugaudydamas tikrojo klausimo, Christensen mieguistai sumurkė, netrukus kreivai šypteldamas ir toliau pradėdamas grimzti į sapnų šalį. Kol nesugalvojęs, kad ir jai reikia pamiegoti, vikriai atsisuko, dar vis nepraplėšdamas savo akių, ir sugriebęs raganaitę už liemens, ją švelniai truktelėjo į save, taip įkalinant tarp savo kūno ir sofos atlošo. Apsivyjęs jos liauną liemenį laisva ranka, mat kita jau ir vėl jos delniuką saugiai glaudė po savo skruostu, maloniai prisitraukė prie savo krūtinės merginą,- ir man patiko tas bučinys,- dar kiek sučepsėjęs ir giliau kvėptelęs, sumurmėjo palaikydamas žaismingą vypsnį lūpose. Lyg niekur nieko.
Atgal į viršų Go down
Gintės
posts : 1042
hugs & kisses : 206
RašytiTemos pavadinimas: Re: Apartamentai   2017-05-10, 21:59

Plyštanti galva, tamsa mintyse, vos pagalvojus apie vakarykštį vakarą, ir kaip ji apskritai atsidūrė pas Tobijų, šitai buvo didžiausia paslaptis. Ką ji dabar bent galėjo prisiminti, tai, kad šoko su draugėmis klube, gėrė tekilą... Bet iš kur Christensen? Jis taip pat buvo klube? Kada? Ką išvis ji padarė, kad atsidurtu čia... o gal pati jį išsikvietė? Ne, šito ji negalėjo. Mintimis gręždama savo ir taip įsiskaudusią galvelę, sukluso vampyrui vos pajudėjus sureaguojant į jos žadinimus, bet šiam tik suėmus jos ranką, delną pasikišant po skruostų, ji suspaudė tvirtai lūpas, pavartant akeles, giliai įkvėpė, - Tobijau...., - kiek garsiau pakartojusi jo vardą, vėl bandant žadinti, mat matė, kad šis dar kažkur skrajojo ne šiam pasaulyje, jau dėjo atgal laisvą ranką, ant jo peties, šį judinti, bet, Joel pačiam pajudėjus ir čiupus ją už liemens, įsiverčiant merginą netikėtai, tarp sofos ir savęs, Laforet kaip mat įsitrempė, įremdama laisvą delną į jo nuogą krūtinę, kuriai tik dabar labiau atsidengus, pledui nuslystant, ji žvilgsniu perbėgo ja, kveptelint giliau oro. Taip, šis vyras buvo daugiau nei patrauklus. To paneigti negalėjo net ji. Akimirkai užsimerkusi, jo rankai vėl pakišant jos delną, po jo šereliais apaugusio skruosto, ji atsimerkė, nužvelgdama jo mielai mieguistą veidą, ir tik šiam dar labiau prisitraukus ją arčiau savo kūno, ji vėl pabandė jį pajudinti, bet pro jo lūpas prasprūdę žodžiai, sustabdė akimirkai ne tik jos veiksmus, kvėpavimą, bet ir išplėtusi sutrikusiai akis, net kiek pravėrė lūpas, - To-bi- jau..., - galiausiai atsipeikėjusi nuo laikino minčių šoko, priglaudusi kitą delną prie antrojo šviesiaplaukio skruosto, kiek pajudino jo veidą, beviltiškai, išskiemenuodama šiojo vardą, kol tiesiog giliai atsidususi, padėjo galvelę šalia, pirštais pasitraukdama nuo veido, užkritusias plaukų sruogas. Ar jis tik sapnavo, ar išties vakar dar jie ir sugebėjo pasibučiuoti? Ko ji išvis prisidirbo? Aiškų viena, kad daugiau į jokius klubus nekels savo kojos, o visi stiprieji gėrimai visiškai užmarštį. Dar kart pakėlusi akis į tokį ramų vyro veidą, suspaudė tvirčiau lūpas, beprasmiškai pasimuisčiusi, pabandant kažkaip iš čia išsirobžti, galiausiai tik nuleido žvilgsnį, kažkur į Tobias raktikaulį, tuščiai užsispoksant, kai mintys dabar šuorais dar labiau kėlė migreną.
Atgal į viršų Go down
Tobias Jöel Christensen
posts : 701
hugs & kisses : 185
RašytiTemos pavadinimas: Re: Apartamentai   2017-05-10, 22:52

Vis per miglą girdimas jo vardas, karts nuo karto atsirandantis spaudimas krūtinėje ar  tai koks menkas krestelėjimas, po truputi žadino vaikiną iš jo sapnų šalies. Nenoriai ir per prievartą. Jam buvo taip gera ir šilta, kad šis nenorėjo visko taip greitai užbaigti, pageidavo dar tuom pasimėgauti. Nors viena minute ilgiau. - m?- visgi klausiamai myktelėjęs Joel truputi nepatenkintai paraukė nosies galiuką ir giliau kvėptelėjęs, bei pasukęs šiek tiek galvą, juo švelniai pasitrynė į merginos delniuką, įkalintą po vampyro skruostu. - kas nutiko?- tylus, mieguistą murkimą primenantis balsas po ilgesnės tylos apleido vampyro lūpas jam dabar labiau suvokiant aplinką ir kilstelėjus laisvą ranką, pirštais pasitrinant akis. Vampyras nelabai suvokė dėl ko ši mergaitė taip spurda ir vis nenustoja kartoti jo vardo, tokiu būdu neleidžiant jam toliau miegoti. Gi galėtu būti supratinga ir prisijungusi prie jo, nusnūsti, pailsėti… niekur šiandien neskubant. Visgi truputi prasimarkstęs, Christensen sunkiai pravėrė savo akis, migla apsitraukusiu žvilgsniu nuslysdamas prie gražuolės veiduko. Kreivas, užmiegotas šypsnis perbėgo Joel lūpomis, jam pirštais, laikusiais Laforet liemenį, švelniai paglostant jos nugarą ir veidu prisislenkant arčiau Macarij’os.- matau tau vakar taip patiko praleistas laikas su manimi, kad nebenori be manęs išbūti nė sekundės,- žaismingas ir suktas vaikino šypsnis nulydėjo užmiegoto murkimo apgaubtus Tobias žodžius, jam kiek paslaptingai ir valiūkiškai nužvelgiant ramiai prie jo gulinčią raganaitę. Jis tai puikiai prisiminė praeitą vakarą. Kiekvieną merginos šypsnį, žvilgsnį, žodį, judesį ir net saldžių lūpų skonį. Ir to pamiršti ar leisti merginai tai padaryti, nelavai norėjo ir žadėjo. Juk kam nustūmti į giliausią smegenų kertelį dalykus, kurie Christensen taip patiko ir prailgino taką į moters vidų.
Atgal į viršų Go down
Gintės
posts : 1042
hugs & kisses : 206
RašytiTemos pavadinimas: Re: Apartamentai   2017-05-11, 00:01

Šito šiai merginai dar nebuvo nutikę. Taip, praleidusi naktį pas šį vyrą, ji buvo ne kartą. Aišku ne šiame viešbutyje ir tai vyko dar jiems draugaujant. Linksmybių naktis ir ryto sutikimas, svetimuose namuose, nič nieko neprisimenant iš praėjusio vakaro, bei kaip čia atsidūrusi... šitai buvo jai nauja. Išvis Tobajas ir ji? Vėl laiką leidžiantys kartu ir regis jos sutikimu... šitai dar buvo jai nesuvokiama. Gi dar dabar ji prisiminė paskutinio jų susitikimo restorane akimirkas. Kai ši užtikrintai pareiškusi, kad tarp jų nieko nėra, išėjo. O štai kas dabar? Ji pabudo pas jį.... o dar kažkoks bučinys... Žinoma, gal tai tik paikas, Christensen sapnas, bet... kažkuri dalis jos tikėjo, kad tai greičiausiai buvo praeito vakaro prisiminimas. Vėl nejučia ėmusi kiek kandžioti savo apatinę lūpą, mergina tuščiai žvelgė į apgamėlį, ant Joel odos. Taip ramiai gulint, net galva ėmė mažiau mausti, nors... mintys regis pačios aplenkinėjo skausmą, blaškant bet kokias pagirias. Keletos minučių įsivyravusią tylą, praskrodus žemo mieguisto vyriško balso tonui, Laforet pakėlė savo tamsų žvilgsnį į vampyro veidą, kiek nežymiai kartu ir užversdama galvelę į jį. Kas nutiko? Tikriausiai viskas ir kartu nieko. Ši moteris net nebežinojo ko klausti. Pirma vėl teirautis kur jos daiktai, ar jau klausti išvis apie praėjusį vakarą.... o gal kaip čia ji atsidūrė... kaip jie susitiko... o gal visgi apie tą bučinį... tikrą ar susapnuotą. Stebėdama, kaip jis budinasi, ji ištraukė delną iš po jo skruosto, lėtai giliau įkvėpdama, mintyse dėliojant žodžius ir vis dar save keikiant kaip jos galva taip nedirbo. Kaip ji išvis leido sau taip atsipalaiduoti... – Tu pats mane čia įsivertei, lunatike, - menkas lūpų krypsnis, šmestelėjo jos veide, jaučiant kaip šiltas vyro delnas, raminančiai paglostė jos nugarą, kaip ir jo balsas... žemo, mielo ir saldaus tembro, taip viliojo, prisidėti būtent prie šio poilsio ir artumo. Įprastai, Macaria jau būtų čia spardžiusis. Mažų mažiausia pakėlusi balsą ir reikalaujanti ją paleisti, bet dabar pačios tiek savijauta, tiek turimos vos pagirių jėgos, nebuvo nusiteikusios kovingai. – Gal gali nupasakoti vakarykštį vakarą, iki pat tol kol užmigau čia?, - tylus balsas, buvo padengtas atsargiu ir neužtikrinto tono rimtumu. Buvo ne tik nejauku, klausti vyro su kuriuo regis praleido vakarą, ką jie veikė, bet ir akivaizdžiai prisipažinti, kad tavo galva visiškai atsisakė funkcionuoti, pradanginant atmintį.
Atgal į viršų Go down
Tobias Jöel Christensen
posts : 701
hugs & kisses : 185
RašytiTemos pavadinimas: Re: Apartamentai   2017-05-11, 01:30

Iki šiol Christensen neitin sureikšmindavo tokius dalykus kaip atminties netekimas dėl per didelio suvartoto alkoholio kiekio. Tai jam buvo tiesiog normalus, šalutinis poveikis nuo to degaus skysčio, per dideliu savo kiekiu užpildžiusio paprasto žmogaus organizmą, taip šį užnuodijant ir aptemdant tam tikras smegenų kerteles. Jam pačiam toks fenomenas jau buvo senai pamirštas ir palaidotas kartu su žmogiškuoju gyvenimu, ko pasekoje jis neitin kreipdavo į savo vienkartinių panelių prisiminimuose atsiradusias tamsias spragas. Viską praleisdamas pro akis it neverta dėmesio dalyką. Žinoma, nėra taip, kad jam nerūpėjo ir jis buvo bejausmis merginų sutrikimo atžvilgiu, visko pasekoje vaikinas papasakodavo kas nutiko lyg kalbėdamas apie ryte valgytus pusryčius. Tik tiek. Tačiau dabar, stebėdamas taip arti jo esantį raganaitės veidą, leisdamas jos melodingam balsui švelniai glostyti jo ausų būgnelius, taip kartu paliečiant ir senai užmirštos širdies, giliausias kerteles, Tobias pajuto keista simpatiją tam jos sutrikimui ir neaprėpiamą norą šia tema kiek labiau padiskutuoti. - brangute, kalbėjau apie manęs žadinimą,- ramiai ir su tramdoma šypsena tarstelėjęs, Christensen žaismingai tyliai nusijuokė kol tik kreivai šyptelėjęs, melsvu žvilgsniu nuglostė Macarij’os veiduką. Ilga pauzė suspengė atmosferoje po sekančio gražuolės klausimo. Tobias žinojo ką reikia atsakyti, bet noras merginą dar truputuką panervinti tą ją gaubiančia nežinia, privertė jį tylėti.- ar tikrai nori tai girdėti, Laforet?- laisva ranka pasikasęs skruostą, it pats abejotu savo noru kažką toliau sakyti, atsargiu žvilgsniu susmigo į merginos akis, ko pasekoje nelaukęs atsakymo, tęsė.- na, visu pirma tai tu įkritai man į glėbį, vos tik spėjau įžengti į klubą, mat tavo kulniukas nulūžo ir tu aišku poto, kaip tikra dama nusiovei savo batelius, likdama basa ir pasiruošusi toliau linksmintis.- nusprendęs pradžią pasakoti taip kaip buvo, vaikinukas tyrinėdamas Astrid veidą ramiai dėliojo žodžius,- vėliau žinoma sekė tavo labai subtilus ir žavingas flirtas, noras susipažinti su mano draugais prie baro, ką aš žinoma, būdamas tokios geros širdies išpildžiau, net tave ant rankų it kokią princesę nunešdamas iki jų,- žinoma nepraleidęs progos save dar pagirti, Joel valiūkiškai šyptelėjo taip atsainiai užversdamas akis,- susipažinusi su mano draugais ir kartodama, kad tarp mūsų nieko nėra, ką aišku neigiai savo neslepiamu flirtu, užsakei mums tekilos, po ko tavo mielam pakvietimui pašokti, nebegalėjau atsisakyti.- akimis trumpam nuklydes ties savo ranka, švelniai glostančia Macarij’os nugarą, vaikinas paslaptingai, nostalgiškai šyptelėjo ir pirštų pagalvėlėmis pasitrynęs smakrą, giliau įkvėpė,- na šokių aikštelėje tu pademonstravai savo nepriekaištingus sugebėjimus, su visokiais pasišokinėjimais, pasipūrtimais ir keistais klykavimais, aišku galiausiai teko tave truputi pristabdyti, kai jau suknelė kažkokiam tavo judesiui pasirodė per ankšta ir norėjai ją pradanginti kaip ir savo batelius, bet nieko spėjau iki kol, nepasirodė liemenėlė...- taip viską paprastai dėstydamas ir timptelėdamas lūpų kampus žemyn lyg nebyliai sakytu “neblogai” vaikinas akimis klaidžiojo po trumpos suknelės gaubiamą raganėlės siluetą,- galiausiai tu nutarei mane pabučiuoti… ir dievaži, raganaite, bet tas bučinys buvo tikrai karštas ir aistringas, kad net man galva apsisuko,- galiausiai žvilgsniu užkilęs ties merginos akimis, vaikinas dantimis apgaubė savo apatinę lūpą ir giliai atsidusęs, užmerkė trumpam akis, prisimindamas tą akimirką.- poto aišku tu mane išsitempei iš to klubo ir liepei man tave vežtis pas save, nes norėjai praleisti įdomiau vakarą, aišku aš norėjau tave vežti namo, kad pailsėtum, bet buvai labaaaai įtikinanti ir štai todėl čia atsiradome,- pramerkęs akis ir taip paskubomis išdėstęs, ties paskutiniais žodžiais Joel kiek paslaptingai nusišypsojo, it kažką pikantiško nutylėdamas.- tiesa, turiu tave pagirti ir už atkaklumą, mat nors ir sakiau, kad negalime kartu pažaisti lovoje, nes esi dar veikiama svaigiųjų gėrimų, visgi sugalvojai tikrai išradingų būdu pabandyti mane paveikti,- ir dar prikūręs gana įdomių dalykėlių iš vakaro, kuris praėjo žymiai ramiau nei jis nupasakojo, vaikinas kelis kartus linktelėjo, maloniai nustebinta šypsena papuošdamas savo lūpas ir nykščiu švelniai paglostydamas raganaitės skruostą.
Atgal į viršų Go down
Gintės
posts : 1042
hugs & kisses : 206
RašytiTemos pavadinimas: Re: Apartamentai   2017-05-11, 20:06

Viena, dėl ko išties Laforet galėjo bent dalinai džiaugtis, tai, kad pabudo visgi ne nepažįstamojo namuose. Nors kita vertus, vargiai ar ši moteris net padauginusi alkoholio, praleistų vakarą su kokiu neaiškiu tipeliu. Naujų pažinčių ji niekada nebuvo linkusi ieškoti tokiuose vietose, mat puikiai žinojo, iki kur tai vesdavo. Vienos nakties nuotykiai buvo ne šiai merginai. – Neprisisvajok, žadinau dėl savo delninukės, o tu pradėjai sapalioti, apie tai kaip tau patiko bučinys, - atsainiai pavarčiusi akeles, dėl tokio išpūsto šio vyro pasitikėjimo savimi, galiausiai tik kryptelėjo antakiuką aukštyn, jam besijuokiant, smeigdama rimtą žvilgsnį į jo akis, taip aiškiai parodant, kad jokių, čia jį taip žavinčių kėslų nebuvo. Ko ji išties dabar norėjo, tik kažkaip stebuklingai prisiminti visą vakarą ir nešdintis iš čia kuo greičiau, palysti po dušu namie ir veikiausiai išgerti kokias kelias aspirino tabletes, susirangant lovoje apsikabinus mineralinio buteliuką. Stojus gan ilgai tylai, po Astrid prašymo papasakoti visą praėjusi vakarą, brunetė vis žvilgsniu lakstė po vampyro veidą, bandydama bent ką įskaityti. Tačiau, jis pagaliau pradėjo. Pro vyro lūpas besiveržiantys žodžiai, jo veido mimikoms juos tik aiškiau apipavidalinant, Macaria įdėmiai klausėsi, vis nusukdama akis į šalį. Giliau įkvėpdama, mintyse dar labiau imdama save teisti. Vis toliau Joel pasakojant, viskas darėsi vis baisiau... Bučinys? Jis išties buvo? Išplėtusi akis, užsidengė delnu kiek prasivėrusias nuostabos lūpas, negalint pačiai patikėti savo buvusiu elgesiu. Ji pati veržėsi pas jį namo? Gundė seksui? Jau nebeištvėrusi, Laforet, nusimetė nuo savęs, Christensen ranką ir atsisėdo sofoje, delnais užsidengdama veidą. Tai buvo... tikrai, tikrai nebūdinga jai. – Kokie tie būdai? Ką dar dariau?, - galiausiai atidengusi veidą, sutrikusį ir pasibaisėjusi savimi, klausiamą žvilgsnį smeigė į melsvas vaikino akis, laukdama atsakymo. Nors ir ko ji prisidirbo, norėjo žinoti viską. Viską. Nors ir vėliau griauš save dėl to ir veikiausiai visą likusį gyvenimą, pašvęs visiškai blaivybei.
Atgal į viršų Go down
Tobias Jöel Christensen
posts : 701
hugs & kisses : 185
RašytiTemos pavadinimas: Re: Apartamentai   2017-05-11, 21:52

Žodžiams, itin ryškiomis spalvomis ore piešiant vakar vakaro įvykius, Tobias savo giliu, susiaurintu žvilgsniu sekė kiekvieną Laforet veido raumens krustelėjimą. Kiekvieną jos iš nuostabos virptelėjusį lūpų kamputį, išsiplėtusias šokoladiniu atspalviu apgaubtas akis jose šmėstelint sutrikimui ir pasibaisėjimui ir lūpas uždengiantį delniuką. Vien iš gražuolės akių, o vėliau ir tylą sugriovusių klausimų, vampyras suprato kaip stipriai ji visu šiuo sapaliojimu tikėjo. O jis, nors ir kiek blogai dėl to jautėsi, visgi negalėjo praleisti progos dar truputį pameluoti, apie tai kas įvyko. Macarijai ištrūkus iš jo glėbio, taip atsisėdant ir veidą paslepiant delnuose, Christensen kiek kaltai prikando lūpą, apsiversdamas ant nugaros ir kiek kryptelėjęs galvą į šoną, pažvelgdamas į raganaitę. - na…- kiek temdamas gumą, Joel nusuko žvilgsnį į šoną, lyg jis dvejotu dėl viso to sakymo, ir pats atsisėdęs, alkūne pasirėmė į kojos, nuleistos dabar ant žemės - kelį, pirštais apgaubdamas smakrą, o smiliumi pasitrindamas masliai lūpas.- na visu pirma, tai bandei mane nurengti, ir kai švelniai atstūmiau ėmei kiek drąsiau imti tai ko buvai užsigeidusi, savo pirštukais  švelniai žadindama mano draugelį apačioje…- suktelėjęs galvą į šoną, Joel nykščiu, laikiusiu jo smakrą, nuslydo savo žandikaulio linija link ausies, kur patogiai įsirėmus, smiliumi pasirėmė smilkinį, melsvu žvilgsniu kiek iš apačios nužvelgdamas raganaitę,- tačiau…- kilstelėjęs laisvos rankos pirštą į orą, Tobias atsitiesė delnais patapšnodamas per savo kelius ir pakildomas nuo sofos,- viso to nebuvo,- velniukiškai plačiai nusišypsojęs Joel galiausiai nustojo kankinti šią žavią merginą, kuri šią akimirką atrodė kaip žemes pardavusi. - na žinoma viskas ką sakiau iki šokių aikštelės tiesa, tada jau kiek pagražinau,- nekaltas šypsnis ir Joel pasitrynes skruostus delnais nužengė link virtuvės, kurioje stabtelėjęs ir pravėręs šaldytuvo duris, nužvelgė turinį,- šokai tikrai ne striptizą, o labai dailiai jei tiesą sakant, tada pabučiavai mane, nežinau kodėl, bet tikrai maloniai, ir na galiausiai tu pasijautei blogai, išnešiau tave į lauką, ir man nespėjus išsiaiškinti tavo tikslaus namų adreso atvykome pas mane, kur tave jau miegančią paguldžiau į lovą ir ties tuo vakarą ir užbaigėm… nori ko nors pusryčiams?- taip viską lyg niekur nieko, su šiokiais tokiais žaismingais balso vingiais dėstydamas, Tobias akimis skenavo šaldytuvo turinį kol padarius šiokią tokią tylos pauzę tarp žodžių, vampyras atsisuko, pažvelgdamas į raganaitę ir klausiamai iškeldamas antakį.
Atgal į viršų Go down
Gintės
posts : 1042
hugs & kisses : 206
RašytiTemos pavadinimas: Re: Apartamentai   2017-05-12, 01:18

Alkoholis galėdavo pakeisti kiekvieną asmenį. Atverti tamsiausias puses, atpalaiduoti, ar net iššaukti slapčiausius troškimus. Laforet tai puikiai žinojo. Tačiau nė nenumanė, kad pačios jos, kažkuri pusė buvo būtent tokia, apie kokią dabar kalbėjo Christensen. Žinoma šis vyras buvo patrauklus. Savo profesionaliu flirtu ir žavesiu, galėjo laisvai pavergti kiekvieną, bet... Macaria niekada nebuvo iš tų kurios tiek lengvai pasiduoda vaikinų įtakai, o tuo labiau dar ir pačios kariasi ant kaklo. Štai todėl nenuostabu, kad ji dabar ne tik teisė savo elgesį, bet ir jautė gėdą. Tobias ir vėl prakalbus imant pasakoti tolimesnius įvykius, kaip ji pasižymėjo čia jau būnant pas jį, ragana dar labiau išplėtė akis, kol galiausiai net suraukė nosiukė, jam prakalbus apie dalį su jos ranka. Merginai net šovė į galvelę, tai kad gal ji suvartojo ne tik tekilos, gal jai dar kažkas buvo primaišyta, mat taip.... ji elgtis tikrai negalėjo. Ne dabar, ir ne su šiuo vampyru. – Kaip aš..., - jau buvo bepradedanti tarti žodžius, kai Joel kildamas nuo sofos, staiga pareiškė, kad viso to nebuvo. Sumirksėjusi staigiai šokoladinėmis akimis, ragana įsmeigė savo žvilgsnį į nueinančio vaikino nugarą, nė nebesusigaudydama, kas čia vyksta, ir kas visgi buvo tiesa. Šviesiaplaukui ir toliau kalbant, merginos lūpos prasivėrė, spoksant į jo judesius, įdėmiai klausant. Juto kaip kūnu net nuslinko visas sunkumas, tas apgailėtinas savęs teisimas, ir kaip niekad... kaip niekad pasijuto lengvai, net tas įvykęs bučinys, atrodė dabar visiškai nesvarbus....bet... Bet vos šiam apsimelavusiam šmikiui, lyg niekur nieko atsisukus paklausiant ko šioji pageidauja pusryčiams, ji dar kelias akimirkas tuščiai žvelgusi į jį, galiausiai sumirksėjo ir jos veidą perliejus pykčiui, sukando tvirtai dantukus primerkdama piktai akis. Nudiegusi jį žvilgsniu, sumurmėjo kažką po nosimi, ir pravertos šalia jo, šaldytuvo durelės, gana stiprokai trenkėsi vyrui į šoną, iš jų net pusei sudėtų kiaušinių išsitėškiant ant žemės, bei keliems padažų buteliukams. – Kvailys.... Manai, tai juokinga?, - aiškiai pakėlusi toną, sumosavo rankele ore, jau iškeldama kojeles iš sofos, ir atsistodama, pasitvarkant suknelę ją kiek timptelint žemyn. Dar pabraukusi delnais, per audinį, ir nuėmusi kelis pūkelius, įnirtingai, vis dar trykšdama įsiūčiu ėmė dairytis aplink. – O kur mano delninė?, - šaižiai šuktelėjusi klausimą, ėmė kelnoti, sofų pagalvėles, jas vis svaidant ant grindų. Dabar dar labiau ji norėjo iš čia dingti. Ir tam žinoma reikėjo jos prakeikto mobilaus, su kuriuo išsikviestu kažką ją parvežti, o ir vienaip ar kitaip, mažiausiai ko norėjo, kad kažkokie jos daiktai liktų pas šį pajacą.
Atgal į viršų Go down
Tobias Jöel Christensen
posts : 701
hugs & kisses : 185
RašytiTemos pavadinimas: Re: Apartamentai   2017-05-12, 02:10

Atrodo šio vaikino juokai ne visiem buvo tokie juokingi, kaip jam pačiam. Stebėdamas kaip merginos veidas iš palengvėjusio vos per milisekundės dalelyte pavirsta įsiučio raudoniu išmušta mina, Joel kilstelėjo antakius viršun, tikrai nesitikėdamas tokios reakcijos. Na taip, gal ir kiek per ilgai jis ją kankino ir vertė galvoti, kad vargšė padauginusi alkoholio nusirito iki nepageidaujamo lygio, tačiau tai juk nebuvo kažkas tokio, dėl ko reikėtu leisti iššokti gysloms, taip akivaizdžiai demonstruojančioms turimą pulsą. Turbūt net žmogus plika akimi galėtu tai įžvelgti. Žiojęsis jau kažką tarti, Christensen pajuto kaip į jį su nemeka jėga trenkėsi šaldytuvo durelės, kartu ant žemės ir ant jo kelnių ištykštant maisto produktams. Nesupratusiai pasidairęs ir žingsniu atsitraukęs nuo netvarkos ant grindų, vampyras užvėrė kiek susilanksčiusias šaldytuvo duris ir save nužvelgęs, pakraipė galvą į šonus.- nugi tik švarias kelnes užsidėjau,- liūdnai murmtelėjęs trumpam užsimerkė, kol tik giliau įkvėpęs ir nuplovęs gaivaus oro gūsiu tą trumpą liūdesio akimirką pasisuko į Laforet,- taip... manau, raganaite,- lyg niekur nieko atsakęs, vaikinas kreivai, kiek ciniškai nusišypsojo, nuleisdamas smakrą žemyn ir pirštais pasikasydamas sprandą, tuo tarpu savo guviu, valiūkišku žvilgsniu iš padilbių pažvelgdamas į Macaria. Tiesą sakant jis mėgavosi jos pykčiu. Nežinia kodėl, bet jam ji tokia pikta ir smulki raganaitė atrodė itin žavinga ir miela. Žengęs iš už baro link svetainės, vaikinas lyg niekur nieko nusimovė savo kelnes, likdamas su Adomo kostiumu ir tik vangiai kilstelėjęs antakį, nužvelgė jo svetainę jau niokojančią tamsiaplaukę,- jos čia nėra, ir jei tiksliau nemačiau nuo pat tada kai susitikome, todėl gali nustoti pertvarkynėti mano kambarį,- galva linktelėjęs link išmėtytų pagalvių, Christensen ramiai tarstelėjo, nužvelgdamas Astrid ir po akimirkos, tik dėl sau vienam žinomos priežasties linksmai ir paslaptingai šypteldamas.
Atgal į viršų Go down
Gintės
posts : 1042
hugs & kisses : 206
RašytiTemos pavadinimas: Re: Apartamentai   2017-05-12, 03:55

Vos vieną akimirką, vos vieną minutę, Macaria išties pamanė, kad Tobijo pasikeitimai buvo į gerą, kad kaip nors, jie net galės sutarti. Likdami.... draugai, kitą jis jau sugebėdavo viską meistriškai ir profesionaliai sugriauti, taip vėl aiškiai į dienos šviesą išleisdamas savo idiotišką kaukę. Ji pyko. Aiškiai pyko, už šį jo susigalvotą melą. Mergina jau nuoširdžiai buvo patikėjusi, kad kaip riekiant prisidirbo, jau buvo spėjusi save visaip prakeikti, net save pačia palaikant ne tokia jau ir dora mergina, kaip manėsi. Juk visa tai mušė per jos garbę, per jos pasitikėjimą savimi. O jis.... jis lyg niekur nieko, pareiškė pajuokavęs. Lyg ji pati, būtų tik vienas ir nereikšmingas juokelis, jo gyvenime. Siusdama, leisdama kraujui tiesiog kunkuliuoti viduje, ragana įnirtingai ieškojo savo rankinės, kurios radimas, jai garantuotų tiesią kelionę iš šio viešbučio ir jei pasiseks, visgi daugiau nebematyti šio apsimelavusio pajaco. Jam kalbant ji nė nekreipė dėmesio, tik pavarčiusi akis, ėmė tampyti kažkokį dekį, ant kitos sofos, netrukus kiek ir persisverdama per ją, pažiūrint ar kas nėra užkritę. Tačiau Christensen balsui priartėjus, bei pareiškus, kad jos daiktų čia nėra, ir jis jų net nematė, ji atsiduso atsitiesdama. – Tikriausiai palikau pas drauges, - atsikvėpusi, pirštais perbraukė per plaukus, juos pasitaisydama ir dar viena rankele, timptelėjo kiek pasikėlusią nuo įnirtingų paieškų suknelę, - Tai gal....ga..., - greit atsisukusi į vampyrą, jau ėmėsi tarti žodžius, kai jos balsas pakibo ore, brunetei išpučiant akis, joms smingant tiesiai į visu gražumu atvirą, vaikino turtą žemiau liemens. Žioptelėjusi, dar bandant ištarti žodį, susigriebusi pakėlė sutrikusį žvilgsnį į šviesiaplaukio veidą, kol tik sumosikavusi ore ranka ir atsikrenkštusi, nusisuko, - Gal paaiškinsi, kodėl dabar tu nuogas?, - įrėmusi kumštukus sau į šonus, žvelgė kažkur pro langą, nežymiai kramtydama lūpą. – Tai dabar nebereikia, nė įsivaizduojamų mano nurenginėjimų, pats nusirengi, - giliau įkvėpusi, jau lyg ir atgavusi sau įprastą pikto burbėjimo toną, sunėrė rankas ant krūtinės, permesdama svorį ant vienos kojelės. – Galiu pasinaudot tavo mobiliu?, - po trumpos pauzės, galiausiai skubiai paklausė.
Atgal į viršų Go down
Tobias Jöel Christensen
posts : 701
hugs & kisses : 185
RašytiTemos pavadinimas: Re: Apartamentai   2017-05-12, 12:32

Nuleidęs galvą ir akimis tyrinėdamas žaizdas ant savo kelnių, dabar jau esančių jo rankose, vaikinas leido merginai ir toliau jaukti jo kambarį, taip galiausiai priverčiant prieiti prie išvados, kad teks pasikviesti kokią tvarkytoją. Staiga ore nuskambėjus užstringančiam lyg ir klausimui, Tobias kilstelėjo akis, iš padilbių žvilgteldamas į Laforet ir kilsteldamas klausiamai antakį, kol pasigirdus ir sekantiems gražuolės žodžiams, Joel valiūkiškai kryptelėjo lūpas, tyliai sukrizendamas ir dabar nužvelgdamas save. - na juk nevaikščiosiu su purvinom kelnėm, tiesa?- šėlmiško prieskonio nestokojantis vyriškas tembras, praslydo pro Christensen lūpas, vampyrui kilstelint smakrą ir atsitiesus, numetant kelnes ant sofos. Akimis perbėgęs Macarij’os nugara, aišku truputi užstringant ties jos dailia sėdimąja, Joel pasikasė vieną nosies pusę ir lūpomis suvilgęs kiek išsausėjusias lūpas, lėtai ir nepastebimai priartėjo prie Astrid, rankomis švelniai apsikabinant ją per jos krūtinę, taip įkalinant ir jos rankas, ir lūpomis keliais smulkiais bučinukais nusiejant ragnaitės kaklo ir skruosto sritis,- nagi…- truputi sukrutinęs Laforet, Joel meiliai murktelėjo į jos ausį,- nepyk… nenorėjau taip baisiai tavęs kankinti, tik truputi pajuokavau, nepiktybiškai… atleisk man,- žaismingu liūdesiu persipynęs vaikino balsas, norint nors truputi prajuokinti šią piktą raganėlę jo glėbyje, sprūdo pro vyruko lūpas, šioms jau esant prie Astrid ausies. Dar truputi kryptelėjęs galvą į šoną, Christensen labiau priartėjo prie jos veiduko, pažvelgdamas į gražuolės akis ir savo melsvu, gailaus šuniuko žvilgsniu, persmelkdamas Macaria. Jis tikrai nuoširdžiai atsiprašė, visgi meluodamas apie tokius dalykus nė nenumanė, kad ši žavi būtybė taip galėtu įširsti ir panorėti kuo greičiau dingti iš čia, o juk Tobias to tikrai nenorėjo. Po trumpos akimirkos, nosies galiuku švelniai pasitrynęs į Laforet kaklą, vampyras nuleido akių vokus, netrukus įkvėpdamas saldaus raganaitės aromato,- negali,- trumpas ir ramus žodis, apleido vampyro lūpas jam ir toliau nesitraukiant iš dabartinės pozicijos. Jei jau ji norėjo pabėgti, tai teks pačiai kažkaip iš to kapanotis, jis tikrai nepagelbės. Na nebent ji sutiktu papusryčiauti ir jam leisti ją nuvežti kur tik ši pageidauja, tada gal ir susitartu.
Atgal į viršų Go down
Gintės
posts : 1042
hugs & kisses : 206
RašytiTemos pavadinimas: Re: Apartamentai   2017-05-12, 16:57

Pastaruoju metu, šių dviejų asmenų santykiai taip priminė linksmuosius kalnelius. Vos tik viskas kildavo į gėrio pusę, nė nespėdavo suvokti, kaip laipsniškai stačiai pakilusi kreivė blokšdavosi žemyn, o tada lyg niekur nieko atsimušdavo į kažkokį staiga atsiradusį posūkį, kuris visiškai ir vėl pakeisdavo krypti. Jei dabar tik ką ši moteris niršo ant jo, būdama tikra, kad nieko komplikuočiau tarp jų nebegali būti, Christensen net šią jos įdėją sugebėdavo sutrypti į šipulius, iškrečiant kažką, ko ji tikrai nesitikėjo. Nuogumas. Pykti dabar gožė sutrikimas, kuris nors ir nusisukus vis dar šmėžavo jos kūne, vengiant net akies krašteliu vėl pažvelgti į Tobias. – O daugiau jau rūbų nebeturi, ar bent kuo prisidengti?, - aiškiai nepatenkintai suburbėjusi, net nervingai pajudino kojelę, laukdama kol šis vyrukas pagaliau susipras ir pajudės, nueidamas bent kažką apsirengti. Bet žinoma, vietoj to, kad pajudėtų toliau nuo jos, jis dar labiau priartėjo. Nė neišgirdusi vampyro žingsnių, ji tik netikėtai pajuto, jojo tvirtas rankas, apglėbiančias ją, įkalinant jos rankas ir visu kūnu pajaučiant Joel kur kas glaudesnę kūno šilumą. Brunetės kūnas, kaip mat įsitempė, jos žvilgsniui ir vėl kiek praplatėjant. Štai ir vėl jis tai darė. Dar labiau komplikavo situaciją, dar labiau skatino jos sumišimą. – Tobijau.... tu nuogas.... prie manęs... dabar...,- jausdama, švelnias vyro lūpas sau ant kaklo, merginos kūnu, vilnyjo malonūs virpuliukai, versdami jos odą pašiurpti. Trūkinėjantys žodžiai maišėsi, su vis gilesniu įkvėpimu, bandant sudėlioti aiškiai savo mintis, sulaikyti jas nuo nereikalingų nukrypimų, ten kur nereikėjo... kur nederėjo. Atsiprašymui sklindant iš taip arti jos esančių lūpų, Laforet tvirčiau sukando dantukus, nežymiai vos linktelėdama, taip parodant, kad jam lyg ir atleido, taip tikėdamasi, kad šviesiaplaukis, greičiau atsitrauks nuo jos. Tačiau jam tik pasitrynus nosiuku į jos kaklą, ir nė nesiruošiant paleisti, Astrid užsimerkė, - Prašau, paleisk mane ir nors kiek prisidenk. Tu mane trikdai, - kiek prikimusiu, tyliu balsu, atsargiai ištarusi žodžius, stengiantis vėl tarp jų nervingai nenutrūkti, giliau trūkstamai įkvėpusi, pasuko kiek galvelę į Tobias veido pusę, žvilgsniu prašančiai nuglostant jo veido bruožus. Dabar šią akimirką, ji sugebėjo suprasti, kodėl veikiausiai jį pabučiavo klube.
Atgal į viršų Go down
Tobias Jöel Christensen
posts : 701
hugs & kisses : 185
RašytiTemos pavadinimas: Re: Apartamentai   2017-05-12, 23:51

Saldus raganaitės kūno aromatas, permušantis vis dar jaučiamą alkoholio aitrumą erdvėje, maloni šiluma sklindanti nuo Laforet kūno, taip meiliai laikant ją tvirtam glėby ir nepatenkintas, bet mažo vaiko pasipiktinimą primenantis burbėjimas. Iš šalies atrodo, kad nu nieko čia tokio gražaus nėra, bet pačiam Tobias tai patiko labiau nei derėjo. Na neskaitant jo jautrią uoslę dirginančio alkoholio kvapo. - turiu, bet jei jau nusprendei mane apmėtyti kiaušiniais, tai pagalvojau, kad gal geriau nebegadinsiu švarių drabužių, o ir šiaip aišku, kad kaip tik tokio rezultato ir siekei,- pasidėjęs savo smakrą ant raganaitės petuko, Christensen akis pasuko į jos nusuktą veiduką ir ramiai išdėstė savo mintis, paskutiniąjai daliai suteikiant šiokį tokį valiūkiškumą. Ech, mėgo visgi jis priversti šią mergaitę sutrikti. Jausdamas kaip Astrid kūnas įsitempia ir kūnas maloniai sudreba jo rankose, Tobias kryptelėjo gilesnį kreivą šypsnį lūpose, savo geidulingu žvilgsniu lipšniai praslysdamas Laforet veiduku, kol jos lūpos sunkiai tarė žodžius.- nejaugi?- šoktelėję iš nuostabos vyro antakiai, labiau atidengė skaisčiai melsvą žvilgsnį, netrukus nukrypstanti ties vyro kūnu,- nu tu matai kaip čia įdomiai…- kiek užtęstai sumurmėjęs, vyras įtariai prisimerkė,- net nepastebėjau,- caktelėjęs liežuvio galu ir netikėdamas tuo ką pats pamatė, pakraipė galvą į šonus, netrukus vėjavaikiškai nusišypsodamas ir spusteldamas Astrid savo glėbyje. Merginai tik nežymiai linktelėjus į jo atsiprašymo kalbą, Christensen kiek papūtė lūpas, įdėmiau pažvelgdamas į ją ir plaučius pripildydamas oru,- atleidi man, raganėle?- mielas murktelėjimas užgavo Laforet ausį, Tobias lūpoms švelniai ją nuglamonėjant ir veiduką paslepiant jos plaukuose, lūpoms priglundant prie duobutės po ausimi. Jis net pats to nepastebėdamas glaustėsi prie merginos it koks katinas, vis negalėdamas atsidžiaugti ja ir tuo laikinu sutrikimu, leidžiančiu jam be didelio vargo groti jautriausiomis šios tamsiaplaukės stygomis. Visgi giliau įkvėpęs, Tobias giliu žvilgsniu įsiskverbė į moters žvilgsnį, prašantį atsitraukti ir tik menkai šyptelėjęs, pasiduodant, bei pamerkęs raganaitei akį, smulkiu bučiniu apdovanojo jos lūpų kamputį, po ilgesnės tylos atsitraukdamas. Lėtai, pirštais praslydęs per merginos rankas iki jos petukų, žvilgsniu sekant kiekvieną savo judesį, Joel atitraukė rankas, netrukus apsisukdamas ir apleisdamas šią patalpą, be jokių tolimesnių žodžių. Įžengęs į vonią, vaikinas kaip mat palindo po dušu.
Atgal į viršų Go down
Gintės
posts : 1042
hugs & kisses : 206
RašytiTemos pavadinimas: Re: Apartamentai   2017-05-13, 01:51

Laforet gebėjo visu savo kūnu jausti, kai jos oda pamažu kaito. Kaip nesiliaujantys virpuliukai vis šiurpino odą, vyrui saldžiai alsuojant į jos kaklą, jo lūpom vis kliudant jautriausius taškus. Jos kvėpavimas vis gaudė trikdžius ir ji... ji tiesiog nieko negalėjo sau padaryti. Kaip niekad ankščiau, Tobias dabar taip lengvai gebėjo groti jos kūnu, kliudant jautriausias stygas, tas kurių ankščiau jis nė neaptikdavo. Macaria pati nesuprato kas darėsi. Viskas buvo kitaip, ir tai dar labiau nedavė ramybės. Nors gal tai buvo tik dėl to, kad ji taip intensyviai priešinosi, kad taip spyriojosi, it bandytų visomis jėgomis išvengti to, kas visgi nebuvo išvengiama. Jo. Vampyrui ir vėl nepraleidus progos paerzinti raganaitę, ji dabar nebekreipė dėmesio, melsdama net pačių aukščiausių, kad šis greičiau atsitrauktu. Taip, dalis jos nuodėmingai tuo mėgavosi. Tai išdavė jos kūnas, visu vidumi sėlinantis sutrikimas, raustanti oda, deguonies plaučiuose trūkumas. Bet... protas dabar buvo vienintelis Astrid gelbėjimosi ratas. Ji tiesiog negalėjo pasiduoti, paikiems kūno impulsams, dirgikliams traukos, kuri akivaizdu, su lig kiekviena kartu praleista valanda, vis stiprėjo. – Gerai, atleidžiu, - duslus balsas, prasprūdo pro tvirtai suspaustas moters lūpas, jai vėl užmerkiant akis, vos Christensen vėl ėmė bučiniais žerti jos odą, ties kaklu ir ausimi. Dievaži ji tikriausiai dabar būtų atleidusi daug ką, kad tik šis sustotu. Kad tik jai neprireiktų naudoti jėgos, jį atitraukiant, nes visgi.... visgi jis to nebuvo nusipelnęs, ar dar blogiau... ji pasiduotų. Visgi galų gale, jos maldos buvo išklausytos. Vaikinui tik nutupdžius menką bučkį, ties brunetės lūpų kampučiu ir atsitraukus, nužingsniuojant link vonios. Macaria sekundėlei dirstelėjo į nueinantį šviesiaplaukį, kol vėl išvydusi jo nuogą sėdimąją, mintyse susikeikė, užsimerkdama suraukiant nosiuką, ir krito sėdom ant šalia jos buvusios sofos. Likusi pagaliau viena, giliai plaučius pripildė deguonies, pasičiupdama šalia buvusią pagalvėlę pasidedant ją ant kelių, bei apglėbusi rankomis, paslėpė savo veiduką, gana ilgai minutėlei. Ką ji darė? Laforet nė pati savimi negalėjo patikėti.
Atgal į viršų Go down
Tobias Jöel Christensen
posts : 701
hugs & kisses : 185
RašytiTemos pavadinimas: Re: Apartamentai   2017-05-13, 03:19

Daugiau nei kelis dešimtmečius Tobias buvo priverstas neužmegzti jokių romantiškų santykių su priešingos lyties atstovėmis. Tik vienkartiniai nuotykiai buvo leidžiami, bet ir tam būdavo taisyklių. Pagal gaujos vadų mastymą, kurioje per kvailumą Joel buvo įstrigęs daugiau nei pusę savo gyvenimo, šiltesni jausmai suminkština žmogų, paverčia jį silpnu ir pažeidžiamu. Jų nuomone netinkamas jausmas besisukant tokioje veikloje, kuria jie užsiiminėjo dar seniau nei Marcus pro-pro-pro-pro-…proseneliai buvo gimę ir, kad šis vaikinas ar bet kuris kitas viską sugadintu,, jie nebuvo linkę leisti. Todėl grasindami neitin maloniais širdžiai dalykais, vadai visus gaujos narius laikė už trumpo pavadėlio, drausdami bet kokį savo gyvenimo turėjimą. Ir tai, deja, bet buvo stiprus katalizatorius, tą vakarą įvykusiam įvykiui, kuris dėl papildomo burbono kiekio organizme, Joel pastūmėjo tokiu žiauriu ir ne jam būdingu keliu. Neleidžiant, tą vakarą pirmiau raganaitei atskleisti tikrojo savęs, kuris šiomis dienomis taip meiliai glaustėsi prie Astrid ar kitais momentais buvo nepataisomas flirto meistras ir visko pasiekti civilizuotu keliu. Šiltam vandeniui glostant vaikino kūną, užgaunant kiekvieną jo ištreniruoto silueto linkį, vaikinas kelias ilgas minutes stovėjo. Tiesiog tuščiai žvelgdamas į sieną. Galvodamas apie tai ką jis daro. Kaip jis gali tikėtis jos širdies, kai žino, kad tai ką padarė nėra atleistina... o tuolabiau kai ji nežino kas jis toks iš tiesų yra… Gilus ir sunkus atodūsis, kartu su garų kamuoliu paliko Christensen lūpas, jam delnais persibraukiant per veidą ir užsukus vandenį išlipant iš dušo. Greitai apsišluostęs, išsivalęs dantis, ir išsitepęs visais turimais kremais, bei dezodorantu, vampyras apsirengė, nuspręsdamas daugiau merginos nebekankinti. Na, bent jau pora minučių. Išsidžiovinęs plaukus, Tobias užsidėjo kepurę ir dar kartelį dirstelėjęs į veidrodį, bei pasikvepinęs išėjo iš vonios kambario, pasukdamas link svetainės. Vos įžengus į plačią erdvę, Christensen priartėjo prie Macarijos, stabteldamas kiek tolėliau. Vieną koją užkišęs už kitos, kairės rankos išorinę pusę priglaudęs sau prie nugaros, ties strėnu, vyras nusilenkė, dešinės rankos pirštais suspausdamas kepurės viršūnę šią nusiimant ir sumosavęs ja sukamaisiais judesiais, priglaudė sau prie krūtinės, kilstelėdamas smakrą, žvilgsniu susmigdamas į Laforet veiduką, o lūpose iškreipdamas žaismingą šypsnį,- ar dabar aš tinkamai apsirengęs, mano brangioji madam?- iškilmingu tonu persigėręs vaikino balsas nuskambėjo erdvėje, vyrui klausiamai dar iškeliant antakį ir žvilgsnyje uždegant šėlmiškas ugneles.
Atgal į viršų Go down
Gintės
posts : 1042
hugs & kisses : 206
RašytiTemos pavadinimas: Re: Apartamentai   2017-05-13, 18:27

Mintys aplenkinėjančios vieną kitą tiesiog šėlo Macaria galvoje. Kūnu ji vis dar jautė tą keistą įtampa, sukeltą Christensen, jo bučinių pėdsakus sau ant kaklo ir visur ore sklandantį jo kvapą, kuris taip lengvai mušė iš vėžių. Vis dar paslėpusi veiduką pagalvėje, ji bandė sudėlioti visus įvykius galvoje. Suvokti pilnai, vakarykštį nupasakotą vakarą, bei tai kas vyko šiandien. Vien iš Tobias veiksmų buvo galima suprasti, kaip viskas išties peržengė jos nusibrėžtas ribas, kaip jis pajautė jos silpnybes ir jomis išmoko puikiai naudotis. Bet... ji pati buvo dėl to kalta. Pati nusprendė netinkamiausiu laiku atsipalaiduoti ir būtent savo kompanija pasirinkti jį. Vyrą, kuris jai nebuvo abejingas. Juk ji tai puikiai žinojo, ir kitko iš jo tiesiog negalėjo tikėtis. Galiausiai pakėlusi veidą, tik smakru pasiremiant į pagalvę, ji žvelgė kažkur į vieną tašką, laukdama pasirodančio Joel, ir kartu planuodama tai, kaip jai parsigauti namo. Galėjo dabar pat, palikti jo kambarį, kol šis maudėsi ir paprašius registratūroje iškviesti jai taksi, grįžti namo, nė neatsisveikinusi, bet.... kažkas ją viduje stabdė. Juk atsižvelgiant į viską, šis vyras jai padėjo. Nepadarė nieko, blogo. Tokio, elgesio jis tiesiog nebuvo nusipelnęs. Su lig giliu raganėlės atodūsiu, vampyras žengė į svetainę. Visa laimė, šį kartą jau su rūbais. Šokoladiniu žvilgsniu perbėgusi šviesiaplaukio kūną, Astrid vos kilstelėjo antakiukus, šiam taip galantiškai nusilenkiant ir nesulaikiusi savo plačios šypsenos, išsišiepė, - Labai tinkamai... tik man smalsu, kiek už mane tiek jau brangiai mokėjote, kad tapau, jūsų brangioji?, - vos pakreipusi klausiamai galvelę, smeigė į vyro akis žvilgsnį, nukeldama nuo savo kelių pagalvėlę ir taip iškart pakildama iš savo vietos, - Noriu namo. Žinau... nenori, kad važiuočiau, bet jei parvežtum, pasikviesčiau pavaišinti tave kokiu gėrimu, gal sutiktum?, - atsargiai dėliodama žodelius, stengdamasi bent kiek išlaikyti naują, jai atsiradusi draugiškumo toną, prie šio vyriškio, viltingai kilstelėjo antakiuką, žengdama kiek arčiau jo, ir kartu išėjimo. Kuo greičiau ši moteris norėjo patekti namo. Mesti į šalį, šią aptemptą suknelę, nusimaudyti ir užsimesti kažką patogesnio, bei galų gale, tiesiog būti savoje aplinkoje.
Atgal į viršų Go down
Tobias Jöel Christensen
posts : 701
hugs & kisses : 185
RašytiTemos pavadinimas: Re: Apartamentai   2017-05-13, 19:30

Platus šypsnis Laforet žaviu rausvumu išdailintose lūpose, iššaukė ir pačiame vyro veide, platesnį ir žaismingesnį šypsnį,- brangiai… teko sudaryti kelis sandorius, keliem žmogeliam pyragų prikepti ir galiausiai velniui sielą parduoti,- užvertęs akis, lyg nebyliai parodydamas kaip sunkiai jis užmokėjo už tai, atsiduso, netrukus liežuvio galu perbėgdamas per savo lūpas, kreivai šias kryptelint ir atsitiesdamas, taip kartu gražinant kepurę ant galvos. Macarijai pakilus ant kojų, Joel palenkė galvą į šalį, kiek susiaurindamas savo žvilgsnį ir įdėmiai išklausydamas Astrid prašymo.- ech… ką jau čia su tavimi darysi, kai taip moki įkalbinėti,- po ilgesnės, maslumo pripildytos pauzės taręs, Christensen papūtė lūpas ir caktelėjęs liežuvio galu, nuo kavos staliuko pasigriebė telefoną ir automobilio raktelius, vėl pasisukdamas link merginos ir linktelėdamas jai link durų,- eime, parvešiu princesę namo, ir pasinaudosiu tuo pasiūlymu ko nors atsigerti,- valiūkiškai tarstelėjęs, Tobias pirmiausia praleido merginą ir kartu su ja apleido kambarį. Pasukant link liftų ir jais nusileidžiant žemyn
Atgal į viršų Go down
Sponsored content
RašytiTemos pavadinimas: Re: Apartamentai   

Atgal į viršų Go down
 
Apartamentai
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Sweet Sin :: We love, we share :: senos 3-
Pereiti į: