Sweet Sin
Niuportas, vienas mažiausių miestelių, esančių Rodo saloje. Šis miestas pasidalinęs į dvi dalis: Pagrindinis Niuportas - tai nuo seno įkurtas raganų miestas ir Port Estrella - vilkolakių kaimelis miškų apsuptyje.Jau nuo seno vietinės raganos sudarė taikos sutartį su Port Estrellos vilkolakių gauja, leidžiančią šimtmečius dviems rasėms gyventi taikoje. Tačiau pamažu viskas ima keistis. Ir ne į gerą...Ilgus metus Rossum šeima sėkmingai valdė šį miestą, nė nenutuokdami, kad yra pogrindinis gyvenimas, ir kad seniausieji miesto gyventojai visai ne žmonės.. Tačiau ir šiai informacijai nebuvo būtina išlysti į paviršių, kadangi vidinių nesutarimų Niuportas nėra matęs.Tačiau... (tęsinį skaitykite ČIA).



 
Kitas veikėjas:




Share | 
 

 rūsys

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
NeatiduodamaGizze
posts : 686
hugs & kisses : 44
RašytiTemos pavadinimas: rūsys   2017-04-23, 19:34


Atgal į viršų Go down
Sinner #5
posts : 422
hugs & kisses : 15
RašytiTemos pavadinimas: Re: rūsys   2017-05-04, 11:09

Saulė jau beveik visiškai nusprendė slėptis už horizonto, Mystic Fall'se vėl paleisdama nakties režimą ir sudarydama sąlygas, nakties padarams iš užkampių, kanalizacijos tunelių ir įvairių kitų šiurpių vietelių, ištrūkti į laisvę. Vienintelė vieta, kuri ir taip, sąlyginai buvo nelankoma - šis apleistas namas. Kad ir kaip kvailai tai skambėtų, tačiau tamsiuoju paros metu, šis namas buvo idealiausia vieta saugumo sumetimais, pasiklydusiam asmeniui ar šiaip, kokiam bebaimiam iškylautojui.
Visgi šiąnakt namas nebuvo visiškai tuščias. Jame glūdėjo vieniša, palikta smurgstanti gyvybė, kuri visa esybe norėjo apleisti šias patalpas, tačiau realios galimybės nebuvo. Atsitiko taip, jog Damonas nusprendė pasidaryti sau puotą Niu Orleane, paragaujant turistų ar šiaip miesto gyventojų. Kas, aišku, dabartiniam miesto karaliui Klausui ne itin patiko ir Damonas ne pačiais humaniškiausiais metodais buvo nulinčiuotas bei leisgyvis išsiųstas į gimtąjį Mystic Falls'ą. Klausas bent jau buvo geros nuotaikos ir nusprendė Damonui dovanoti, nenutraukiant jo egzistencijos. Bet duoti įspėjimą reikėjo ir buvo įvykdyta bausmė - Damonas įkalintas šio apleisto namo celėse. Vampyrui buvo nuleistas kraujas, kas Damono rūšiai buvo didžiausia kančia. Tu jautiesi silpnas, leisgyvis, bet negali numirti. O, mirties trokšti labiau už viską, nes skausmas yra nepakeliamas. Be viso to, riešus spaudė tvirtai surakintos grandinės, tiesiančios Damono rankas įstrižai, nepaliekant jokios kitos galimybės, kaip tik klūpoti ant kelių. Nors ir vyras čia praleido keletą dienų, tačiau vis dar buvo sąmoningas. Žinoma, galimybės būti surastam ir išgelbėtam buvo minimalios. Ieškoti pagalbos nebuvo jo galimybių sąraše, kadangi vienintelė tokia priemonė, kaip telefonas buvo atimta. Na ką gi, beliko amžinybė kančios. Damonas išleido duslų sukikenimą. Pasiduoti neleido jo užgrūdintas užsispyrimas, tad vampyras aukštai iškelta galva pasitiko savo likimą.
Atgal į viršų Go down
Margareth Pallergino
Love harder than any pain you’ve ever felt.
avatar
Love harder than any pain you’ve ever felt.
posts : 607
hugs & kisses : 37
Credit : mano (painofchoco) ; parašas - Barboros šedevras
RašytiTemos pavadinimas: Re: rūsys   2017-05-06, 00:34

Pati nežinojo, kodėl taip dažnai ją traukdavo kiek tamsesnės vietovės. Atrodo eilinį sykį nė nesuprato, kaip jau stovėjo prie apleisto namo durų. Pravėrusi duris, tamsiaplaukė įžengė vidun bei ėmė lėtai žingsniuoti per patalpas. Atrodė, lyg čia nebuvo nei vienos gyvos dvasios. Žvalgydamasi pro užsilikusias senas nuotraukas ant sienų, net nepastebėjo kaip priėjo tamsias duris. Lėtai palenkusi durų rankeną paikai tikėjosi užeiti vidun, tačiau tik tuomet pastebėjo, jog ant rankenos yra palikta spynelė. Ji buvo ganėtinai sena. Išsitraukusi savo telefoną iš užpakalinės džinsų kišenės, įsijungė žibintuvėlį bei apsidairė aplinkui. Prie sulūžusio staliuko gulėjo akmuo. Šį paėmusi ėmė palengva trankyti spynelę, kol ši pagaliau atsikabino. Elenai buvo smalsu sužinoti kas slėpėsi už šių durų. Pravėrusi rūsio duris, Gilbert žengė pirmą žingsnį bei ėmė laiptais lėtai žengti žemyn. Kvapas rūsyje buvo ganėtinai prastas, tačiau tai buvo per menka priežastis merginai išsigąsti bei apsisukti. Šviesdama sau kelią, kiek susiraukusi žvelgė į permirkusias grindis. Tikriausiai ne per seniausiai šis rūsys buvo apsemtas.
Tyliai žengdama į priekį stebėjo priešais ją atsiradusias celes. Kiek nesupratusi apsidairė, bei ėmė tyrinėti kiekvienos iš jų vidų. Priėjusi paskutine celę, Elena pravėrė duris ir net pati nepastebėjo kaip aiktelėjo. Iš geros širdies ir kilnių ketinimų, Gilbert akimirksniu pribėgo prie vyriškio bei peržvelgė jo visą kūną. Telefoną įsidėjusi atgal į kišenę, ėmė ieškoti būdo, kaip atrakinti vyrą kausčiusias grandines.
- Viskas bus gerai, aš jus tuojaus ištrauksiu. Prašau tik giliai kvėpuokite ir nepraraskite sąmonės! - sumišusi greitai išbėrė žodžius bei ėmė tamsoje ieškoti bent kokio raktelio. Elena kėlė nemenka triukšmą, tačiau kito asmens gyvybė jai iš tiesų reiškė labai daug. Ne veltui norėjo ateitį sieti su medicina. Nepasisekus rakto paieškoms, bandė pati savomis rankomis nutraukti grandines, tačiau ši jautėsi bejėgė. Besidairydama aplinkui, užmatė seną ir surūdijusį plaktuką. Šį pagriebusi ėmė iš visų jėgų trankyti grandines ir atidžiai stebėjo jog netyčia netrenktų tamsiaplaukiui į ranką.


We accept the love we think we deserve
I'm so lost in this world. I have no idea what i'm doing with my life anymore.

Atgal į viršų Go down
Sinner #5
posts : 422
hugs & kisses : 15
RašytiTemos pavadinimas: Re: rūsys   2017-05-07, 23:26

Viltis greitu metu ištrūkti vis mažėjo. Kiekviena akimirka Damonas vis labiau silpo, tad atsikratyti grandinėmis vien savomis jėgomis buvo faktiškai neįmanoma. Vyras išleido gilų atodūsį ir nunarino galvą žemyn, kuri, regis, ir taip vos laikėsi ant pečių. Mintis praleisti amžinybę šiame rūsyje visai neviliojo. Damonas net nemėgino šauktis pagalbos. Vien kalbėti pakeltu balso tonu būtų buvę ypatingai sunku, o ką jau kalbėti apie bandymus šūkauti ir tikėtis būti surastam, šioje gūdžioje vietovėje. Dabar iš nuobodulio Damonas stebėjo grindimis lakstančius tarakonus. Dievaži, sakyk ką nori, bet jau geriau būtų tarakonu, nei reiktų amžiams susitaikyti su idėja čionais supūti. Nors kas čia žino, gal prisikalbės ir reinkarnuosis į tą tarakoną. Gi karma is a bitch. O teigiamų karmos taškų Damonas savo kraityje tikrai neturi.
Visai netrukus visas šias pesimistines mintis nutraukė senų daromų durų įkyrus girgždesys. Sukaupęs jėgas Damonas kilstelėjo galvą, tačiau akyse vaizdas liejosi. Viltis išsilaisvinti atgimė. Vyras norėjo šūktelti, tačiau nebepajėgė. Tačiau jo laimei, vampyriška klausa su kiekviena akimirka fiksavo artėjančius žingsnius, būtent link jo. Melsdamas savo dievams, Damonas tikėjo, jog netikėtai atsiradęs ekspeditorius jį ras. Ir štai į celę įžengė figūrą. Negali būti. Vampyras negalėjo patikėti savo akimis. Tai... Tai... Kažkoks miražas. Jis sumirksėjo akimis, lyg atlikdamas reality check, tačiau prieš pat jo akis stovėjo Ji. Tikrų tikriausia, metų metus ieškota jo gyvenimo meilė.
-Kkk... Kkatherina... - slopiu balsu sušvokštė. Jis stebėjo ją nuvargusiomis, tačiau nuostabos neslepiančiomis akimis. Jis negalėjo patikėti šiuo stebuklu. Mažiausiai tikėjosi, jog jo gelbėtoja bus Katherina. Vampyras net nesuprato ką mergina šneka: buvo visiškai išvargintas, tad jos žodžiai buvo lyg žirniai duoti į sieną.
- Katherina... Aš, aš... - tankiai kvėpuodamas Damonas sunkiai rinko žodžius. Sukaupęs paskutines jėgas, vampyras stipriai truktelėjo grandinę ir ji šiek tiek subraškėjo, tačiau to buvo negana.
Atgal į viršų Go down
Margareth Pallergino
Love harder than any pain you’ve ever felt.
avatar
Love harder than any pain you’ve ever felt.
posts : 607
hugs & kisses : 37
Credit : mano (painofchoco) ; parašas - Barboros šedevras
RašytiTemos pavadinimas: Re: rūsys   2017-05-13, 13:17

Kupina nerimo Elena tiesiog stengėsi padėti šiam tamsiaplaukiui, nesigilindama į tai ką šis kalba. Visgi, patalpoje buvo ganėtinai tamsu, todėl įmatyti jai pačiai čia kažką, praktiškai buvo neįmanoma. Vyrui trūktelėjus grandinę, Elena tik giliai įkvėpė ir iškvėpė. Jautė, kaip pamažu kūną užplūsta nervas, kad ši yra bejėgė tokioje situacijoje. Tačiau, kad ir kaip bebūtų keista, ji nepasidavė ir toliau stengėsi iš visų jėgų nutraukti grandinę, su kuria buvo varžytas Salvatore.
- Aš jūsų bėdoje tikrai nepaliksiu, nesijaudinkit, viskas bus gerai, - mėgindama nuraminti Damoną, tuo pat metu galiausiai nutraukė vieną iš grandinių, kurios supo jo kūną. Sugavusi jo ranką, ją atsargiai priglaudė vampyrui prie šono bei greitai peršoko į kitą pusę. Atrodė, jog juntamas adrenalinas jai išties suteikė pakankamai jėgų, kad ši nepasiduotų šioje išgelbėjimo misijoje. Smarkiai trankydama ir kitą grandinę, Gilbert tik tyliai save skatino. - Nagi, Elena, dabar ne vieta ir ne laikas pasiduoti. Tu gali,- ši grandinė nutrūko žymiai greičiau nei praeita. Priglaudusi ir šią ranką prie vaikino kūno, pati dar žvilgtelėjo į savo telefoną, mėgindama pažiūrėti ar yra ryšio, kad ši galėtų iškviesti greitąją, tačiau ryšio čia su žiburiu nerasi.
- Viskas gerai? - susirūpinusi užklausė elementaraus klausimo bei kiek kilstelėjo lūpų kampučius viršun. Jai reikėjo pasirūpinti šio vaikino saugumu, tačiau ji pati nebuvo tikra ką turėtų dabar daryti. Mergina jautė, kaip šios širdis plakė lyg pašėlusi. Jautėsi, tarytum būtų padariusi gerą darbą.
- Ar gali pajudėti? - nusprendusi, jog blogiausiu atveju tiesiog išneš į lauką vaikiną ir ten mėgins surasti ryšio, jog iškviestų greitąją, tik tyliai atsiduso.


We accept the love we think we deserve
I'm so lost in this world. I have no idea what i'm doing with my life anymore.

Atgal į viršų Go down
Sponsored content
RašytiTemos pavadinimas: Re: rūsys   

Atgal į viršų Go down
 
rūsys
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Sweet Sin :: We love, we share :: senos 3-
Pereiti į: