Sweet Sin
Niuportas, vienas mažiausių miestelių, esančių Rodo saloje. Šis miestas pasidalinęs į dvi dalis: Pagrindinis Niuportas - tai nuo seno įkurtas raganų miestas ir Port Estrella - vilkolakių kaimelis miškų apsuptyje.Jau nuo seno vietinės raganos sudarė taikos sutartį su Port Estrellos vilkolakių gauja, leidžiančią šimtmečius dviems rasėms gyventi taikoje. Tačiau pamažu viskas ima keistis. Ir ne į gerą...Ilgus metus Rossum šeima sėkmingai valdė šį miestą, nė nenutuokdami, kad yra pogrindinis gyvenimas, ir kad seniausieji miesto gyventojai visai ne žmonės.. Tačiau ir šiai informacijai nebuvo būtina išlysti į paviršių, kadangi vidinių nesutarimų Niuportas nėra matęs.Tačiau... (tęsinį skaitykite ČIA).



 
Kitas veikėjas:




Share | 
 

 Svetainė

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
Gintės2
avatar
posts : 1240
hugs & kisses : 78
RašytiTemos pavadinimas: Svetainė   2017-02-18, 17:21

look:
 
Atgal į viršų Go down
Gintės2
avatar
posts : 1240
hugs & kisses : 78
RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   2017-03-09, 19:55

Įėjus vidun, Legendre nusivedė moterį į svetainė, kuri buvo vos už kelių žingsnių nuo koridoriaus. Stabtelėjęs prie pat sofų, tamsusis primerkė akis, vėl sugrūsdamas rankas į kelnių kišenes ir nužvelgęs medžiotoją, kilstelėjo antakį, jau ketindamas kažką sakyti, bet tiesiai iš toliau esančios patalpos išgirdęs triukšmą atbėgo Gustavo šuo. – Alethea, čia Driftas. Driftai, čia Alethea. – kiek paniurkęs ant jo užšokusio, keturkojo paausius, paleidęs jį, supažindino savo draugą su viešnia, aplink kurios kojas dabar jau sukosi smalsus juodo kailio gyvūnas, aiškiai trokšdamas susipažinti su savo šeimininko drauge. Visgi, Gustav nebuvo toks jau beviltiškas. Kažkuo rūpintis mokėjo. Šį šunį jis mylėjo. Tikriausiai vien dėl to, kad jis nebuvo žmogus. – Pakasyk jam paausį ir tuomet, ne tik tapsi jo gyvenimo meile, bet ir nurims, - mostelėjęs ranka, kad šis keturkojo užpuolimas netruks ilgai, sunėrė rankas ant krūtinės, toliau stebėdamas juodu, su kreiva šypsenėle veide. – Tiesa, reikia būti svetingam..., - staiga atsiminęs, kad regis nors kiek reiktų pabūti maloniam, nors dėl viso to įžangos, melsvą žvilgsnį įsmeigė į tamsiaplaukės veidą, - Dabar rytas, tai gal nori, kavos, arbatos ar ko užkąsti?, -klausiamai prisimerkęs kiek kilstelėjo antakį, - Niekam neišsiduok, bet prisipažinsiu, kad esu puikus kulinaras, - caktelėjęs liežuvio galiuku, pakilnojo antakius, plačiai išsišiepdamas.
Atgal į viršų Go down
Demarcus Alden
avatar

posts : 1569
hugs & kisses : 88
Credit : Ikona ir parašas: asmeniniai (naktiestyloj). prašom nepyzdint :D
RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   2017-03-09, 22:36

Su vėjeliu parskridus į gyvenamąsias miesto teritorijas, ji jau buvo ir pamiršusi keistai jai nuskambėjusį klausimą apie tuos naminius gyvūnėlius ir jų medžiojimą, bet vos tik atsidūrė Gustavo tvirtoje, netruko nė akimirkos, kad prisimintų ir suvoktų, kodėl tas keistas klausimas jai buvo užduotas. Pirmiausia jos veidą nušvietė nuostaba, nuoširdi ir nesuvaidinta. Regis, ne viską ji žino apie savo medžioklės objektą, kaip manėsi, o šitas faktas ją privertė gerokai susimąstyti apie susidėliotą vyro paveikslą. Atrodytų, smulkmena, bet viena tokių, galinčių pakeisti net požiūrį į asmenį. Raginti jos tikrai nereikėjo, nes jam tik įpusėjus sakinį su nurodymais, Aletė jau tupėjo priešais keturkojį gražuolį būtent tai ir darydama. Niekada neturėjo šuns, neturėjo jokio augintinio, jei neskaičiuosim voro kambario kampe, ar pelėsio užmirštame išplauti kavos puodelyje, gal niekada ir nesiryžtų įsigyti, tačiau tai nereiškia, kad ji nemėgsta šunų, ar apskritai gyvūnų. Žmonės jai nepatinka kur kas dažniau.- Tai vis tik tavo gyvenime yra kažkas svarbaus...- šyptelėjo pakeldama akis nuo šuns prie Legendre.- Reikės tai pasižymėti.- dar kartą pirštukais be jokios baimės, kad nukąs ranką, paglosčiusi Driftą, atsitiesė. Žinoma, merginos žodžiai buvo niekiniai, niekada nepakeltų rankos prieš gyvūną, nors šio žvėriuko ji nė nedrįstų įvardinti kaip bejėgio, nors kas žino.- Kavos... Ačiū.- netvirtai ištarė nebelabai suprasdama, kaip turėtų elgtis su šiuo persimainiusiu asmeniu.


I was born with the devil in me. I could not help the fact that I was a murderer, no more than the poet can help the inspiration to sing..I was born with the evil one standing as my sponsor beside the bed where I was ushered into the world, and he has been with me since.
psycho killer
Atgal į viršų Go down
Gintės2
avatar
posts : 1240
hugs & kisses : 78
RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   2017-03-10, 21:34

Gustav su šypsniu stebėjo Alethea. Į savo aplinką Legendre įsileisdavo ne daug asmenų. Nors šis tipelis, visuomet atrodydavo net per daug atviras, savo nesibaigiančiomis kalbomis, iš kurių beje labai retai galima išgirsti melą, mat tiesmukumas buvo ganėtinai ryškus jo bruožas, tačiau išties Hazael sielos sienos buvo pakankamai stiprios. Apie save jis kalbėdavo retai. Visuomet pirma puldavo nagrinėti kitus, taip užkirsdamas kelią įlindimui į jį. Tuštybės iliuzija jame, buvo tik tamsiajam paranki taktika. Merginai prasitarus, kad norėtų kavos, Legendre vos linktelėjęs dingo už svetainės kampo keliom minutėm. Netrukus grįžęs jau su garuojančios kavos ir arbatos puodeliais su užkandžiais, padėjo juos ant stalo, - Iškart perspėju, prie šito... geriau nepriprask, - primerkęs vieną akį pažvelgiant į juodaplaukę, nusijuokė. Taip, kartais jis mokėjo elgtis, kaip normalus žmogus, tačiau kiek tai tęsdavosi ilgai? Įprastai tai pasibaigdavo vos prasidėję. Tačiau šiandien regis, įprastumui vietos nebuvo. – Aš nesu monstras Alethea... tik truputi... kuoktelėjęs, – atsainiai trūktelėjęs, giliai įkvėpė, patėškdamas savo sėdimąją ant sofos, šypsniu mestelėdamas merginai nesikuklinti ir sėsti šalia. – Aš taip pat valgau žmonių maistą ir miegu. Nors tiesa, dažnai kalbu per miegus ir greičiau užmiegu jei esu nuogas. Žiūriu vaikštančius numirėlius, net galiu pažiūrėti dramą jei labai reikia, bet to viso romantinio mėšlo negaliu pakęsti. Dievinu šokoladinius ledus, ir cukrum apibarstytas spurgas. Taip pat turiu šunį. – mostelėjęs ranka į Dirftą kuris jau tolėliau susiraitęs prie židinio gulėjo, Legendre patogiau įsitaisė, vieną koją pakišdamas po savimi, o ranką ištiesdamas ant sofos atlošo. – Mano skirtumas tik tas, kad neidealizuoju pasaulio, apsimesdamas herojumi, esu koks esu. – trūktelėjo lūpų kampučiais žemyn.
Atgal į viršų Go down
Demarcus Alden
avatar

posts : 1569
hugs & kisses : 88
Credit : Ikona ir parašas: asmeniniai (naktiestyloj). prašom nepyzdint :D
RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   2017-03-10, 23:03

Nuoširdžiai? Dėja niekada nė nepagalvojo, kad ateis ta diena, kai ji apsilankys Gustav namuose, ir dar abipusių jų susitarimu. Juk išties manė, kad pasitaikius progai, ji čia atsidurs su vieninteliu tikslu - pribaigti šį savimi pasitikintį padarą, kuris nė nepamena, kodėl medžiotoja jį keturis šimtmečius vaikosi. Tačiau kam neigti tai, kas akivaizdu. Gal ir ne kardinaliai, tačiau Aletėja rado savyje noro bent vieną dieną paskirti savo priešo pažinimui iš arčiau. Net jei tas noras ją aplankė labai netikėtai. Ir dėl tokio noro mergina dabar nebežinojo, kas tikra, o kas suvaidinta, koks jis iš tikro, o kokiu bando pasirodyti prieš aplinkinius. Likusi viena, kad ir labai trumpam laikui, nužvelgė svetainę ypač aukštomis lubomis. Apskritai, kai bandai įsivaizduoti savo priešo namus, dažniausiai nusipieši sau kokį nors apšnerkštą urvą, tokį baisų, kokiu laikai gyvenimą sugriovusį padarą, bet tiesa buvo visai kitokia. Sustojusi prie didžiulio lango bei sunėrusi rankas po krūtine, akimis aprėpė kiemą, lengvai gaubiamą ryto miglos. O netrukus už nugaros vėl pasigirdo žingsniai, tad pradžiai tik galvą pasuko į grįžusiojo pusę.- Kad priprastum, turi kažko tikėtis. Aš toli gražu nesitikiu.- šyptelėjo pirštais lengvai užsikišusi plaukų sruogą už ausies, o tada ir visa atsisukusi į namo šeimininką.- Monstras...- nutęsė išgirdusi kaip tik tą žodį, kuriuo nuo pat pirmo susitikimo jį apibūdindavo.- Ne viską galima nurašyti smegenų nepakankamumui.- kiek ironiškai šyptelėjo, nors kalbėti apie tai, kas atvedė iki šios akimirkos, net ir po tiek laiko nebuvo malonu. Turbūt vien dėl to, kad su niekuo niekada apie tai ir nepasikalbėjo, paskendo keršto troškime, kuris su laiku okupavo joje viską, nepalikdamas nieko. Apėjusi aplink sofą, pirmiausia įsitaisė ant jos, o tada palinkusi arčiau staliuko, ir kavos puodelį paėmė. Trumpam kilstelėjusi tamsaus garuojančio skysčio pripildytą puodelį įdėmiai klausėsi kiekvieno Legendre tariamo žodžio, vis kilstelėdama tai antakį, tai lūpų kamputį.- Heroizmas tau prie veido tiktų...- tarstelėjo grąžinusi puodelį ant staliuko. Žinoma, erzino. Koks iš jo herojus, kai galvoja tik apie save, na, gal kartais apie savo augintinį, bet tik tiek.


I was born with the devil in me. I could not help the fact that I was a murderer, no more than the poet can help the inspiration to sing..I was born with the evil one standing as my sponsor beside the bed where I was ushered into the world, and he has been with me since.
psycho killer
Atgal į viršų Go down
Gintės2
avatar
posts : 1240
hugs & kisses : 78
RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   2017-03-11, 03:06

-O turėtum. – nerūpestingo tono pagardinti žodžiai prasprūdo pro vyro lūpas jau lenkiantis prie arbatos puodelio. Tačiau tik pajutęs, nepatogų, švarko tempimą, mat šis vis dar buvo užtrauktas, kaip įprastai jis jo nedėvėjo, atsitraukė. – Abu žinom, kad vienokiu ar kitokiu atveju, tu dar čia pasirodysi. Ne kartą. – dirstelėjęs trumpam į juodaplaukę, galiausiai nusimovė švarką, numesdamas jį ant greta buvusių fotelių. – Na, nebent tau neįtiks mano lova, - apsvarstęs vieną galimų variantų, caktelėjo liežuviu, kiek kilstelėdamas antakį ir pasiėmė savo arbatą, vėl patogiai atsilošdamas. Pakėlęs prie lūpų puodelį, gurkštelėjo karšto skysčio, klausydamas merginos, akimirkai kiek pritariančiai trūktelėjus lūpų kampučiais žemyn ir linktelint, kai šioji nepritarė visiškam jo veiksmų nurašymui beprotystei, bet vos Dea prasitarė apie heroizmą, Legendre nesusilaikęs nusijuokė. – Na jau, pripažink blogi vyrukai, yra kur kas karštesni. – primerkė vieną akį pažvelgdamas į moterį, bei pasilenkęs prie staliuko gražino ant jo arbatą. – Ir pažiūrėk į mane. Net tu, tiek laiko manęs labiausiai nekenčianti medžiotoja, nesugebėjai man atsispirti. – iškėlęs antakius bakstelėjo pirštu į orą, išmesdamas savo jau firminę, egocentrišką šypsenėlę. Herojams jis išties netiko. Ne vien dėl savo begalinio savanaudiškumo, bet požiūrio į tam tikrus dalykus. Jis netikėjo, kad visi verti išgelbėjimo, o ir tikri herojai, nesusidėdavo su savo priešais. – Tikriausiai nepatikėsi, bet tiesa ta, kad kažkada išties mėginau padėti žmonėms. – suspaudęs tvirtai lūpas, iškėlęs antakius palinksėjo, it išties pradėdamas pasakoti, kokį linksmą savo gyvenimo nuotykį. Tuo pačiu, kiek pasimuistęs, pasislinko arčiau Haas, ranką permesdamas ant sofos atlošo už jos nugaros.
Atgal į viršų Go down
Demarcus Alden
avatar

posts : 1569
hugs & kisses : 88
Credit : Ikona ir parašas: asmeniniai (naktiestyloj). prašom nepyzdint :D
RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   2017-03-11, 11:48

Jis buvo teisus. Tai tikrai nebuvo jų paskutinis susitikimas, net jei dar ir nesibaigė, ir nežinia, kokia bus pabaiga.- Žinoma, kad pasirodysiu, bet vardan visko tikiuosi, kad sekantį kartą ne kavos atsigerti, ar lovos patogumą patikrinti.- dailias lūpas ledo karalienės veide vėl papuošė šypsnis, kreivokas, tačiau nenuginčijamai šypsnis, o rudos akys norom nenorom nukrypo prie vėl apnuogintos vyro krūtinės. Trumpam, bet vis tik. Gustav akivaizdžiai slopino jos medžioklės instinktus, nežinia, tyčia, ar šiandien pati Dėja buvo linkusi atsiriboti nuo troškimo naikinti.- Ne, kodėl, aš su tuo net nesiginčiju. Karštesni tai karštesni, bet kiek ilgai?- klausimas pakibo ore. Aletėja galiausiai įsipatogino, ant sofos įsitaisydama gana panašiai, kaip ir jos pašnekovas, vieną koją sulenkdama po savimi, o sulenkta per alkūnę ranka pasiremdama į sofos atlošą, pirštais panirdama į savo tankius juodus plaukus.- Kartą, na gerai, kelis, bet ir tai anksčiau ar vėliau nusibosta. Taip, aš žinau, kad yra tam tikra rūšis individų, kuriems periodiškai patinka tiek naudotis, tiek būti išnaudojamiems vien kūniškiems malonumams tenkinti, tačiau savęs į tokią rūšį įrašyti nei galiu, nei noriu.- išsakė savo poziciją, kol nebuvo pertraukta.- O tai, kad šį kartą tau pagaliau pavyko... aš tikrai nurašysiu emociniam išsekimui, nuovargiui ir norui bent trumpam atsipalaiduoti ir atsiriboti nuo visko, kas šiuo metu slegia. Kaip bebūtų, save aš vis dar laikau žmogumi, o žmonės turi silpnumo momentų.- jai nebuvo būtina prieš nieką teisintis dėl savo poelgių, tad šitie žodžiai buvo labiau skirti jos pačios sąžinei nuraminti. Aletėja jautė, kad kaltė, kurios laukė, yra visai čia pat, ir netrukus ims brautis į jos nuo visko pavargusias mintis, įsiės iki kaulų smegenų. Tai buvo esminis skirtumas tarp jos ir jo. Gal ir ne tokia, kokia buvo anksčiau, tačiau ji vis dar kenčia savo poelgių pasekmes, ir kentės iki paskutinės gyvenimo akimirkos, kaip ir priklauso.- Skamba tikrai neįtikėtinai. Gaila, kad kai vyko šitoks stebuklas, turbūt dar nė gimusi nebuvau.- nusijuokė, vos akimirkai, nes netrukus veidas vėl tapo rimtas, o skvarbus žvilgsnis užsirakino ties Hazael akimis.- Visada buvai... kuoktelėjęs, ar kažkas gyvenime nutiko, kas privertė tokiu tapti?- lyg psichologo seanse. Panašiai ir buvo. Ji juk ir atvyko čia tam, kad savo priešą pažintų, tad išsunks šią galimybę iki paskutinio lašo. Arba kiek jis pats leisis išsunkiamas.


I was born with the devil in me. I could not help the fact that I was a murderer, no more than the poet can help the inspiration to sing..I was born with the evil one standing as my sponsor beside the bed where I was ushered into the world, and he has been with me since.
psycho killer
Atgal į viršų Go down
Gintės2
avatar
posts : 1240
hugs & kisses : 78
RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   2017-03-13, 21:05

Kad ir kaip atrodytų liguista, tačiau Gustav vis mažiau rūpėjo priežastys dėl kurios sutiktų šią moterį. Malonumui? Taip, puiku. Kovai? Taip pat gerai. Bendrai suvokiant, jam kažkur giliai tiesiog patiko jos kompanija. Kai ji buvo šalia, nesvarbu gundančiai besišypsanti ar seksualiai suraukusi nosytę. Tą akimirką jos laikas, jos dėmesys... ji.. priklausė jam. – Labai ilgai, - pakilnojęs antakius, neslėpė plataus šypsnio, žvilgsniui glostant merginos veido bruožus, tik jai ėmus dėstyti mintis apie individų rūšis, Hazael akimirkai prisimerkė susimąstydamas, kol tik klausiamai iškėlė antakį, - Tai tu priklausai, santykius propaguojančiai rūšiai? Vienas partneris, ryšys ir ištikimybė?, - akivaizdu, kad ne vien Alethea šiandien nagrinėjo vyrą, kažkuria dalimi, leisdamas merginai pažinti jį, tamsusis pažindinosi ir su medžiotoja. Galiausiai tik linktelėjęs į sekančius tamsiaplaukės žodžius jis giliau įkvėpė, - Mielai pabūsiu tavo silpnybe, - mirktelėjęs vėl išsišiepė. Galėjo jai prieštarauti. Tiesiai išsakyti, kad tam tikros silpnybės, tam tikri pačių elgesio nukrypimai, dažnai atskleisdavo tikrąją būti, tikrąjį asmens veidą, nors kad ir kaip būtų sunku kartais priimti save tokį, koks išties esi. Legendre jau seniai tam pasidavė. Tikrajam aš. Todėl, jis ne tik nebeturėjo jokių tabu, bet ir buvo laikomas daugelio, kaip ir pačios Dea, psichiškai nestabiliu monstru. – Regis neklydau dėl tavo šypsenos, - Haas juokas privertė vaikiną kiek išsiblaškyti nuo vyravusių kalbų, mėlynam žvilgsniui sustingstant ties nuoširdumu spinduliuojančia moters šypsena. Ji buvo graži. Ir jis nesugebėjo to praleisti pro akis. – Hmm.., - galiausiai atsikrenkštęs, šyptelėjo, akimirkai nusukdamas žvilgsnį į šalį, kol su šypsniu vėl gražino akis ties moterimi. – Aš jau gimiau su tam tikrais gebėjimais. Turiu aiškiaregystės dovana, bei galiu bendrauti su anapusiniu pasauliu. – žaidžiantis šypsnis neapleido lūpų, nors jomis ir sklido rimtesnis tonas. – Ką darytum, jei staiga imtum matyti ryškias vizijas apie tave supančių asmenų tragiškas ateitis? Bandytum jų išvengti... Tai prasideda nuo artimųjų, paskui... jau imi siekti išgelbėti visus. – trūktelėjo nerūpestingai pečiais.
Atgal į viršų Go down
Demarcus Alden
avatar

posts : 1569
hugs & kisses : 88
Credit : Ikona ir parašas: asmeniniai (naktiestyloj). prašom nepyzdint :D
RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   2017-03-13, 22:05

- Aš nepriklausau nė vienai iš rūšių.- šypsena susiaurėjo, kol galiausiai visiškai išnyko.- Taip, jei turėčiau galimybę, norėčiau įprastų nuobodžių santykių, ryšio, ištikimybės, žodžiu, visų nuobodžių dalykų, kurių nori romantikės.- vos akimirkos daliai pritempė lūpų kampučius, kurie netrukus ir vėl nusileido.- Bet panašu, kad vienintelė proga tam žuvo kartu su tuo vieninteliu. Kokia prasmė bandyti kažką iš naujo, kai žinai, kada išmuš paskutinioji?- retorinis klausimas paliko medžiotojos lūpas. Pajutusi, kad darosi melancholiška, pasistengė veide nutaisyti kiek žaismingesnę išraišką, lyg viskas, ką pasakė, nebūtų taip ir svarbu. Svarbu tikrai buvo, ir nuotaiką susigadinti ji mokėjo mažiau nei per sekundę, tačiau jau suvokė, kad tai tikrai ne į gerą, todėl kam save žlugdyti anksčiau laiko. Ir nesvarbu, kad daugelis ją ir žino kaip visada šaltą ir susikausčiusią, kartais piktą ir viskuo nepatenkintą. Šiandien ji šypsosis, kartais net nuoširdžiai, pasidavusi silpnybei, žmogui, kuris darė ją stipria ir silpna vienu metu. Gyvenimo paradoksas. Tėjos akys sekė vyro viedą, kiekvieną emociją, kurių jis tikrai turėjo, kad ir kaip bandytų tvirtinti priešingai. Gal ne tokių ryškių, kaip pas likusią žmonijos dalį, tačiau jis tikrai nebuvo vien tuščias kiautas. Linktelėjo. Tikrai bandytų, ir bandytų ne kartą, net ir patyrusi nesėkmę. Žinoma, jei nesėkmės kartotųsi nuolat, veikiausiai pati sau galą pasidarytų, o gal pasektų Legendre pavyzdžiu. Sunku ką ir pasakyti, kai nesi susidūręs su problema akis į akį. Vieną, ką suprato jo klausydamasi, kad bent akimirksnį jai buvo jo gaila. To ji nesakė, ir rodyti nesistengė, bet niekada negali žinoti, ką aplinkiniai išskaito tavo akyse. Nežinojo ir ji.- Panašu, kad traukiu tuos, kuriuos traukia kitos dimensijos.- lyg tarp kitko ištarė ir atsitraukusi nuo sofos atlošo nuo stalo pasiėmė savo praaušusios kavos puodelį. Gurkštelėjo. Tada pažvelgė į tamsų skystį vis dar sverdama tai, ką sužinojo naujo.


I was born with the devil in me. I could not help the fact that I was a murderer, no more than the poet can help the inspiration to sing..I was born with the evil one standing as my sponsor beside the bed where I was ushered into the world, and he has been with me since.
psycho killer
Atgal į viršų Go down
Gintės2
avatar
posts : 1240
hugs & kisses : 78
RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   2017-03-14, 18:22

Pirmas susidarytas asmens paveikslas visada tik saldi iliuzija. Miražas to, ką pats asmuo susikuria, kaip jį nori, kad matytu aplinkiniai. Nuslepiant tikrąją būti, tikrąsias silpnybes, instinktyviai saugant save, nuo bet kokio aplinkos dirgiklio. Tuo visi esam vienodi. Tuo nesiskyrė ir Alethea su Gustav. Priešiškos būtybės, traukiančios vienas kita it magnetas, skirtumais ar panašumais, nebebuvo svarbu. Ilgą laiką Hazael moteryje matė vien tik stiprią asmenybę. Morališkai nesužeidžiamą, atsparią net tokiam padarui, kaip jis, jo manipuliacijom ir nepakenčiamai beprotybei, tai jį stebino ir vertė žavėtis, tačiau dabar... dabar matydamas ir kitą Haas asmenybės pusę, jos jausmingumą, taip aiškiai išsiskleidžiantį it gėlės žiedas trapų žmogiškumą, Legendre taip pat pajuto artumą. – Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad tu užsislaptinusi romantikė, - trūktelėjęs lūpų kampučiais žemyn, su nuostaba kilstelėjo antakius, leisdamas toliau kalbėti tamsiaplaukei. Vienintėlis. Na regis nors vienas jų, buvo patyręs meilę. Gustavui tai dar iki šiol buvo nepažintos žemės. Nors tiesa, tie visi pasakojimai, meilės dramos ekrane, aplink jį, jo pažįstamų tarpuose, visuomet kurstė smalsumą tamsiojo sieloje. Kas tai? Kaip tai po velniais sugeba, stipriai pakeisti asmenybes? Kas tai per vidinis dirgiklis išmušiantis net stipriausias asmenybes iš savų ilgai susikurtų vėžių? Mistika, kuri net bandant vyrui pasiekti niekaip nesuveikdavo. O gal, visa tai buvo tik per daug išpūstas žmonijos burbulas. Tik deja, tikslaus atsakymo į tai, Gustav taip ir nerasdavo. – Nuo kada žmonės žino, kada ateis paskutinioji?, - staiga užsikabinęs už paskutiniosios Dea ištartos frazės, suraukė kaktą įsmeigdamas savo ledo mėlio žvilgsnį į jos akių tamsumą. Regis jis čia buvo aiškiaregis išjungęs savo vizijas, bet... iš kur dabar ir kiti žmonės galėjo žinoti savo ateitį, ypač mirties dieną... – Na, juk nė vienas negimsta bepročiu. Reikia kiekvienam priežasties, dėl ko perkaista galva, - lyg ir išskaitęs iš juodaplaukės akių daugiau nei ji stengėsi parodyti, Legendre atsainiai mostelėjo ranka, tarsi išties jo paties istorija būtų tik mažas nereikšmingas dalykas. Jis jau seniai dėl to nebesuko galvos. Gautos galios išties jį išgelbėjo. Nuo pražūties ir gal net pačius aplinkinius nuo mirties. Nors ar išties galimos aukų skaičius jo žmogiškajam gyvenime, būtų perkopusios dabartinį tūkstantmečio būvi? Vargiai. – Arba atvirkščiai. Tave traukia tokie, - žaismingai šyptelėjęs, nusekė žvilgsniu merginą jai jau pasiimant kavos puodelį.
Atgal į viršų Go down
Demarcus Alden
avatar

posts : 1569
hugs & kisses : 88
Credit : Ikona ir parašas: asmeniniai (naktiestyloj). prašom nepyzdint :D
RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   2017-03-15, 00:10

Meilė. Tas tolimas jausmas, likęs taip toli merginai už nugaros. Tačiau pamiršti to šilumos jausmo krūtinėje... Niekas neturi galios ją priversti. Net ir ji pati. O ir noro tam visiškai nėra. Juk tai viskas, kas jai liko - prisiminimas. Prisiminimas visko, kas liko iš senosios Aletėjos. Tai, ką aplinkiniai mato, tai, kuo ji rodosi esanti - tai ir yra naujoji Alė. Kaip tik tai, kad kadaise ji buvo sužalota morališkai, sukūrė naują merginos versiją, o jos norai - tik praeito etapo atgarsiai. Taip, ji nėra sociopatė, jai rūpi aplinkiniai, kartais net labiau, nei ji pati, tačiau giliems jausmams paprasčiau nebeliko vietos. Trumpalaikis susižavėjimas, aistros proveržiai... Niekada neneigė, kad tokių gyvenime būta, net jei su laiku jų vis mažiau pasitaiko. Vis tik ji puikiai žinojo, kad tai, ką palaidojo su mylimu vyru, niekada jos nebeaplankys. Ir gerai. Meilė, kad ir kokia maloni širdžiai būtų, turi vieną savybę - atimta iš žmogaus gali padaryti kur kas daugiau žalos nei naudos. O Thėja pasisotino tuo pakankamai. Beto, kam prasidėti su tuo, kas tikrai nesitęsia amžinai.- Neužsislaptinusi visiškai.- gūžtelėjo truktelėjusi lūpų kampučius aukštyn.- Viena yra norėti, kita - suvokti, kad negali to turėti.- pridūrė prieštaraudama. Gal ir bandė pati save apgauti, bet faktai turėtų kalbėti patys už save. Jos gyvenime daugiau nei keturis šimtus metų nebuvo jokių rimtų santykių, gilaus ryšio su kitu žmogumi. Buvo tik beatodairiškas noras išspausti iš savęs viską, kad tik kada nors pribaigtų šitą tipelį. Be abejo, buvo ir yra ir pašalinės veiklos, bet gyvenimo tikslas mažų mažiausiai aiškus.- Aš ne šiaip žmogus.- ištarė veide šmėkštelint paslapties užuominai.- Aš moteris, o mūsų padermė turi šeštąjį jausmą.- tęsė kuo rimčiausiai, nors tai buvo totali nesąmonė. Dea nepasižadėjo atskleisti apie save visko, o ir ši informacija jam kaip ir visiškai nenaudinga. Gustav žino, kad ant nugaros turį medžiotojos nupieštą taikinį, o kaip glaudžiai tai susiję su ja pačia - tik jos reikalas, ir nieko čia nepadarysi, net jei ir norėtum.- Nepavadinčiau to trauka.- kurį laiką stebėjusi kavą puodelyje, vėl pakėlė beveik tokios pačios spalvos akis į Hazael, o galiausiai gurkštelėjo dar kartą ir pasilenkusi grąžino puodelį ant stalo.- Gal tik lemtimi, jei tikėsim tokia esant. Ir bepročiu tave laikyti būtų klaida. Turbūt ne kartą esu šitaip pavadinus, bet faktas, kad esi gudresnis už patį velnią.- prisimerkusi tamsias akis pripažino. Tikrai nemanė, kad vyras pats to nežino. Jo net laikysena rodė, kad proto jam netrūksta, skirtumas tik tas, kad naudoja jis jį ne tam, kam naudotų daugelis. Bet čia jau kiekvieno pasirinkimas. Haas nesistengs pakeisti jo požiūrio į gyvenimą. Vėjo malūnų jos gyvenime ir taip per akis.


I was born with the devil in me. I could not help the fact that I was a murderer, no more than the poet can help the inspiration to sing..I was born with the evil one standing as my sponsor beside the bed where I was ushered into the world, and he has been with me since.
psycho killer
Atgal į viršų Go down
Gintės2
avatar
posts : 1240
hugs & kisses : 78
RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   2017-03-15, 16:15

Ironiška buvo žvelgti į šią situaciją. Kai du asmenys, daugiau nei keturis šimtmečius stovėdavę vienas prieš kitą, ginybai ar puolimui, dabar lyg viso to nė nebuvę diskutavo apie opiausius žmonijos jausmus, atskleisdami savęs daugiau, nei kada manė galintis vienas kitam. – Kodėl jūs visi tokie pesimistai..., - galiausiai išklausęs moters nutęsė pavartydamas akis, - Didesnės nesąmonės nesu girdėjęs. Tu negali turėti to? Pasižiūrėk į save, Alethea, - mostelėjęs ranka visu juodaplaukės kūnu, nesusilaikęs nusijuokė iš tokio merginos naivumo. – Mes visi... visi galime turėti tai ko norime, visada. Tik reikia išties leisti sau to norėti, leisti sau to siekti. Štai čia yra tikroji bėda, o ne tai kad kažko negalime, - būtent šitai Hazael jau žinojo seniai. Būtent tuo visada ir vadovavosi ir ką, galima sakyti jis visada gaudavo tai ko trokšdavo. Ankščiau, ar vėliau. Tačiau visgi ateidavo diena, kai jo tikrieji troškimai, pasiekdavo realybę. Tyliai sujudėjusios tamsiojo lūpos ir erdvus langai aptemo sukuriant vos įregiamą tamsą patalpoje. Spragtelėjo pirštais. Kelios menkos lemputės palubėje įsižiebė, kartu su aplink interjero akcentais buvusiomis žvakėmis, tolumoje fone ir suskambant tyliai muzikai, dainuojančiai meilės žodžius. – Romantika. – trūktelėjęs linksmai lūpų kampučiais žemyn, apglėbė merginą per petukus, kitos rankos pirštais užkabinęs jos smakriuką nutupdė bučinį ant jos lūpų. – Kartais tai gali kainuoti daugiau nei manai, aukomis, principais, ar net savęs pakeitimu, bet... pasekoje to visada žinai, kad buvo verta, - vyro nykštys perėjo per švelnų Dea skruostą, netrukus jo rankai persikeliant ant jos šono, prisitraukiant gražuolę arčiau savęs. – Tai visiška nesąmonė. Tu gyvensi dar labai ilgai. Tokios seksualios medžiotojos greitai prarasti neketinu. Nežadu savo ilgo gyvenimėlio ir vėl leisti nuobodžiai, - suraukė antakius, tarsi užsispyręs mažas vaikas, kuris nesutiktų su jam rodomomis tiesomis. Tik skirtumas tas, kad nei jis buvo vaikas, nei čia buvo tiesos. Tik dar vienas pesimizmas sklindantis iš tų žavių lūpų, kas buvo taip toli nuo teisybės. – Silpnybė. Lemtis. Ech.. žinai, man vis labiau patinka, kaip mane įvardiji, - su susižavėjimu atsidusęs, išsišiepė, kol tolimesniam jos galima sakyti komplimentui jam palikus Alethea lūpas, tamsusis trūktelėjęs pečiais visgi pritariančiai linktelėjo. – Regis imame pažinti vienas kitą labiau, - lyg tarp kitko ištarė, dar kiek pasimuistydamas, įsitaisant kur kas patogiau laikant moterį prie savęs.
Atgal į viršų Go down
Demarcus Alden
avatar

posts : 1569
hugs & kisses : 88
Credit : Ikona ir parašas: asmeniniai (naktiestyloj). prašom nepyzdint :D
RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   2017-03-16, 02:54

Niekada nelaikė savęs pesimiste. Na gal tik tomis pačiomis tamsiausiomis savo gyvenimo akimirkomis, kai viskas atrodė juodžiau už juodžiausią. Thea manėsi esanti realistė, daugiau ar mažiau. Jai rodėsi, kad ji logiškai pasveria visas galimybes apgalvoja visus galimus variantus, tačiau, žinoma, galėjo ir klysti. Kaip galėjo klysti kiekvienas, net ir Gustav. Nuo klaidų, deja, nė vienas nėra apsaugotas... Lengvai papurtė galvą, lyg nusprendusi to nekomentuoti, bent jau kol kas. Išties tai jai labai patiko klausytis tamsiojo pasamprotavimų. Kiekvienas jo ištartas žodis, kiekviena, net menkiausia emocija, kūno kalba - viskas dėliojosi į bendrą jo paveikslą, kuris tikrai pakito, nors pagrindinė esmė niekur ir nedingo. Praeitis. Ji iškalta akmeny, ir panaikinti to negali net ir galingiausia pasaulio magija. Na taip, gal ir gali, bet turbūt tai neatsveria vargo įdėto į pastangas. Vien spragtelėjimo pirštais čia neužtektų, kaip užteko, kad patalpoje pasidarytų tamsiau. Lengvos nuostabos kupinomis akimis apžvelgė persimainiusią aplinką, kai jos kūną pamažu vėl okupavo savininkiškos Hazael rankos. Jei nežinotų, su kuo iš tikro turi reikalų, pamesti galvą būtų paprasčiau nei paprasta. Tačiau net žinodama Haas nesipriešino. Kvaila būtų imti priešintis dabar.- Kaip asmuo, kuris visiškai nepripažįsta romantikos, nežiūri romantinių filmų ir apskritai nieko bendro su tuo turėti nenori, turi gana šablonišką romantikos suvokimą.- nusijuokė užpildydama juoku visą patalpą, net jei ir labai trumpam. Kvatoti iki ašarų tikrai nebuvo priežasties.- Bet pastangas vertinu.. Kita vertus, ne romantikos ieškoti čia atvykau.- pirmiausia pasuko besišypsantį veidą į vyro pusę, o tada, vos spėjus Gustavui įsipatoginti, pasisuko ir visa. Vos vienas, grakštus judesys, ir medžiotojos šlaunys įkalino Legendre kojas jas apžergiant.- Tai, ką šiandien vienas apie kitą sužinojom, tikrai nėra bereikšmiai dalykai, tačiau vis tik, tik viršutinis ledkalnio sluoksnis.- ištarė delnais įsirėmusi į vyro krūtinę, po dešiniu užčiuopdama ir širdies plakimą. Nėra jis beširdis, žinoma, kad ne, tačiau kartais tikrai būdavo lengviau jį įsivaizduoti būtent tokiu.- O jei taip ir toliau, žiūrėk, gal kada ir parodysiu, kas yra tikra romantika.- kilstelėjo lūpų kamputį, tarsi didžiausia romantikos žinovė. Nebuvo tokia, neturėjo kada tokia iš tiesų tapti, tad tai tebuvo žodžiai, po kurių jos pačios lūpos trumpam prigludo prie taip kalbėti mėgstančių Gustav lūpų.


I was born with the devil in me. I could not help the fact that I was a murderer, no more than the poet can help the inspiration to sing..I was born with the evil one standing as my sponsor beside the bed where I was ushered into the world, and he has been with me since.
psycho killer
Atgal į viršų Go down
Gintės2
avatar
posts : 1240
hugs & kisses : 78
RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   2017-03-17, 20:44

Hazael visada buvo vienas iš tų asmenų kurie retai užsičiaupia. Įgarsindami kiekvieną savo mintį, net pačią kvailiausią ar mažiausiai apgalvotą, taip išduodami ganėtinai didelę dalį savęs, savo būdo ir vidinių nusistatymų. Atvirumas? Gal, veikiau tik dalis jos. Mat nors ir šis vyras galėjo taukšti valandų valandas, tai kas giliau jame, taip ir likdavo tamsoje neišvystant dienos šviesos. – Niekada nesakiau, kad nenoriu su tuo turėti nieko bendro, - staiga suraukė antakius paprieštaraudamas, - Aš visada esu linkęs išbandyti kažką naujo, - veide vėl šmestelėjus šypsniui, intriguojančiai kilstelėjo antakį, pagilindamas žvilgsnį į juodaplaukę, kurios akys prietemoje rodėsi ne tik labiau patamsėjo, virsdamos kone juodomis, bet ir dar stipriau skandino vyrą, - Žinau, kad tam tikri asmenis, nemėgstamus dalykus sugeba pateikti kitomis spalvomis, - tamsusis rakino jų žvilgsnius vis ilgesniam laiko tarpui ir nė neketino liautis. Jam išties patiko. Jos žvilgsnio giluma, ta keista trauka siejanti juos. Visas šis įsielektrinęs laukas tarp jų, pasunkėjęs kvėpavimas, viskas kėlė malonų jaudulį, prie kurio buvo galima ne tik lengvai priprasti, bet ir įgauti priklausomybę. Staigus moters vietos pakeitimas, įsitaisant ant jo kelių, šlaunimis įsiremiant į jo klubus, Legendre sukando apatinę lūpą žvilgsnyje sužibant aistros liepsnai. – Ši diena, tik viena iš daugelio būsimų, - delnams prigludus prie medžiotojos klubų, pirštų pagalvėlėmis tvirtai remiantis į aptemptų džinsų audinių, užslydo ant sėdmenų, netrukus, jiems jau palendant po švarkeliu ir palaidine, prisiliečiant prie apnuogintos odos. Rengėsi kaip visada kažką atsakyti į sekančią Alethejos repliką, bet... laiku švelnios moters lūpos jį užčiaupė. Jis sučiupo jas. Godžiai ir gašliai, pasigrobė jas sau, vienos rankos pirštais įsipainiodamas į tamsius Dea plaukus ties jos sprandu, o kitos delnu pakildamas jos nugara, po rūbais.
Atgal į viršų Go down
Demarcus Alden
avatar

posts : 1569
hugs & kisses : 88
Credit : Ikona ir parašas: asmeniniai (naktiestyloj). prašom nepyzdint :D
RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   2017-03-19, 20:07

Nežinia, ar nenorėdami išduoti tikrųjų savo esybių, parodyti save kitokį pašnekovo akyse, nei šis susidaręs įspūdį, abu jau ne kartą paprieštaravo savo išsakytiems žodžiams. Kaip tik todėl Haas nėra didelė mėgėja daugžodžiauti. Pilstyti iš tuščio į kiaurą, jai visada atrodė tarsi laiko gaišimas visiškai nesvarbiems dalykams. Juk tikrai galima esmę pasakyti keliais žodžiais, apsieinant be epitetų ir būdvardžių prikrautų sakinių, kuriuos ėmus dėstyti nesunku nusimušti ir nuo rutuliojamos temos. Žinoma, visame kame buvo, yra ir bus išimčių, ir šiandien kaip tik tokia diena. Viskas, ką šiandien jau išgirdo Hazael, viršijo merginos savaitės limitą. Turbūt todėl, gal nuovargį pajutusi, o gal vis tik kaip tik to ir trokšdama, nuginkluota jų nepaskelbtos žvilgsnių kovos, pasistengė kalbas užbaigti vienu labiausiai užtikrintų būdų per visą istoriją. Bučiniu. Jos protas gal ir bandė priminti medžiotojai, kad su medžiojamaisiais prasidėti - pati prasčiausia mintis, tačiau kūnas troško visai ko kito, tad sveiką protą ji tiesiog užrakino tamsiame savo pasąmonės sandėliuke. Vietoje, kurio tūno tamsiausios Aletės paslaptys, kurių, be abejo, turi ir ji, ar likučiai merginos, mirusios prieš daugiau nei keturis šimtmečius... Vietoje, kuri nepasiekiama jokiam gyvam ar mirusiam šios žemės sutvėrimui, kartais net jai pačiai. Tereikėjo akimirkos. Vienos akimirkos, ir lengvas prisilietimas lūpomis įsiplieskė ugnimi. Kelias sekundes, o gal net minutes, Haas mintys nutrūko nebesidėliodamos į logišką visumą, sakinius, kuriuos dar ruošėsi ištarti. Kaip iš tikro lengva. Pasiduoti rankoms, kurios šiuo metu glaudėsi prie kaistančios jos odos. Visą savo, kaip medžiotojos gyvenimą praleidusi viena, kas buvo jos pačios sprendimas, pati save privedė prie viso šito. Tirpo priešo glėbyje, lyg ta užgrūdinta, tvirta, ledo karaliene vadinama medžiotoja nė neegzistuotų. Šią akimirką gal ir neegzistavo.- Pasiimsiu iš šios dienos tiek, kad to daugelio ir nebereikėtų...- atodūsiu atsimušė į Gustav kaklo odą, kai iš jo lūpų nelaisvės išsilaisvinusios josios, nuslydo per vyro žandikaulį kaklo link, kur prisilietimu jautė tvinksinčią kaklo arteriją. Tas nenumaldomas noras priešintis viskam, ką jis sako, net jei kartais savo gryniausią tiesą. Sveiko proto tam net nereikėjo, tai buvo kažkas stipriau, svarbus jos būdo bruožas. Ta pati kova su neišvengiamu. Su tais pačiais jos pačios statomais vėjo malūnais.


I was born with the devil in me. I could not help the fact that I was a murderer, no more than the poet can help the inspiration to sing..I was born with the evil one standing as my sponsor beside the bed where I was ushered into the world, and he has been with me since.
psycho killer
Atgal į viršų Go down
Gintės2
avatar
posts : 1240
hugs & kisses : 78
RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   2017-03-20, 00:35

Nežinomybė. Būtent taip dabar galėjo vienu žodžiu, vienu vardu, vadintis šių dviejų padarų santykiai. Pripažino jie ar ne, nesvarbu kiek apie tai dabar galvojo, ar išvis net nenorėjo galvoti... Po šiandienos, jų rytojus buvo mažiausiai nuspėjamas nei bet kada ankščiau. Gal tai buvo tik paslydimas? Vieno karto, vienos dienos, kas jau sekančią leis susiimti, ties jau įprastų jų ritmų, bet..... jų kūnu dirglumas vienas kitam, prieštaravo tam daugiau nei reikėjo. Buvo aišku viena, kad šių lūpų skonis įstrigs Legendre atmintyje, kad jos kūno aromatas užsifiksuos prisiminimuose, sukeliant geidulį kaskart vėl išvystant juodaplaukę. Jis šyptelėjo. Gustav lūpomis perbėgo šypsnis, vos karšti bučiniai atitrūko moteriai prakalbus. Šią akimirką, jis pats atsisakė kalbų. Lūpomis, bet tik ne veiksmais. Pirštai keliaujantis Alethea stuburo linkiu, užkabino jos liemenėlės užsegimą, jį lengvai atlaisvinant. Švelnios lūpos ant jo kaklo, privertė kūnu nuvilnyti karščiui. Karščiui, kuris vos apglėbęs jo kūną, pažadino kažką daugiau. Skubiai nusmaukęs nuo Haas pečių, jos švarkelį, tvirtos tamsiojo rankos, stipriai sugniaužė Dea sėdmenis, merginą trūktelint arčiau savo kūno, savo krūtinės, kol viena ranka, apsivijęs jos liemenį, kartu su ja atsistojo, nuo sofos, pasukdamas link laiptų į antrą aukštą.
Atgal į viršų Go down
Sponsored content
RašytiTemos pavadinimas: Re: Svetainė   

Atgal į viršų Go down
 
Svetainė
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Sweet Sin :: We love, we share :: senos 3-
Pereiti į: