Sweet Sin
Niuportas, vienas mažiausių miestelių, esančių Rodo saloje. Šis miestas pasidalinęs į dvi dalis: Pagrindinis Niuportas - tai nuo seno įkurtas raganų miestas ir Port Estrella - vilkolakių kaimelis miškų apsuptyje.Jau nuo seno vietinės raganos sudarė taikos sutartį su Port Estrellos vilkolakių gauja, leidžiančią šimtmečius dviems rasėms gyventi taikoje. Tačiau pamažu viskas ima keistis. Ir ne į gerą...Ilgus metus Rossum šeima sėkmingai valdė šį miestą, nė nenutuokdami, kad yra pogrindinis gyvenimas, ir kad seniausieji miesto gyventojai visai ne žmonės.. Tačiau ir šiai informacijai nebuvo būtina išlysti į paviršių, kadangi vidinių nesutarimų Niuportas nėra matęs.Tačiau... (tęsinį skaitykite ČIA).



 
Kitas veikėjas:




Share | 
 

 Baras

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
Dea Haas
She wears strength and darkness equally well, the girl has always been half goddess, half hell.
avatar
She wears strength and darkness equally well, the girl has always been half goddess, half hell.
posts : 2205
hugs & kisses : 46
Credit : ikona - painofchoco; kodas - naktiestyloj♥
RašytiTemos pavadinimas: Baras   2016-08-01, 18:22



She had power over the most magnificent forces on Earth, but she still didn’t feel like she had power over the most important thing of all—her own heart ♥.
Atgal į viršų Go down
http://whispersofdarkness.forumlt.com/ Online
Daniel Silvergone
avatar
posts : 657
hugs & kisses : 28
RašytiTemos pavadinimas: Re: Baras   2017-02-19, 21:39

Turbūt buvo viena iš tų dienų, kai šiam vaikinui nesinorėjo būti vienam. Tad savo pabuvimo vieta pasirinko, viena iš atokesnių barų, kuriame, jeigu pasiseks, nebus tų, kas galėtu vaikiną labiau žinoti. Nei paprastas klientas. Tad jau praėjęs pro duris, vaikinas gana greit nukeliavo link baro, nors akys dairėsi į visas merginas, kurios čia buvo labai mažai apsirengusios. Myles bus kur akis paganyti. Priėjus prie baro, jis užšoko ant vienos iš kėdžių ir pasisuko, kad galėtu pamatyti, kur stovi barmenė. Gal sėkmė jam link gero, bet toji mergina šviesiai plaukais buvo vos už kelių metrų nuo raganiaus. Tad kai jis vos parodė ranka, kad prieitu, ji greit jau buvo vietoje. Užsakė buteli viskio ir taurę, kad galėtu pats pildytis. Dabar neketino be reikalo bendrauti su mergina, kuri matosi ir taikosi išpešti naudos iš bet kurios vyro, čia atėjusio. Tad Myles pasipildė taurę, gautu gėrimu ir net iš karto sumokėjo už tai, tad su maloniu atsikvėpimu, nulydėjo ją toliau nuo savęs.
Atgal į viršų Go down
Sinner #11
posts : 179
hugs & kisses : 7
RašytiTemos pavadinimas: Re: Baras   2017-02-19, 22:51

Striptizo klubuose Alessandra tikrai buvo dažnesnė lankytoja nei įprastose baruose ar klubuose. Priežasčių kodėl, buvo ne viena ir ne dvi. Tokiose vietose dažniausiai nesirinko šventieji, o tai reiškė, jog pasaulis didelės netekties nepatirs, jei kažkas nesulauks sekančios aušros.Be to čia tikrai būdavo į ką pažiūrėt, na bent jau kitose miestuose. Žingsniuodama negreitai, koją už kojos, lyg eitu podiumu, Alessė skrodė šokių aikštelę baro link. Merginą palydėjo ne vienas vyrų ir moterų žvilgsnis, o šios veide tebuvo vos įžvelgiama šypsenėlė, kuri reiškė vos du dalykus - išdidumą ir blogį. Ilgai netruko, kol Luna įsitaisė ant vienos iš tų aukštų baro kėdžių. Priešingai negu kitos merginos avinčios aukštakulnius ir atrodančios lyg invalidės, Alessandra priminė tą, kuri jau gimė dama su aukštakulniais. Nenuostabu, juk tai buvo dažniausias jos avalynės pasirinkimas... Barmenui tereikėjo mostelėti piršteliu, kad šis atneštu savo užpakalį prie jos ir išgirdęs pageidavimą surastų pačio geriausio turimo viskio, kurį greitai patiektų jaunajai Drevehan.
Atgal į viršų Go down
Daniel Silvergone
avatar
posts : 657
hugs & kisses : 28
RašytiTemos pavadinimas: Re: Baras   2017-02-19, 23:26

Bet šiuo metu, net ir girdėdamas kai kurių vaikinų prie baro balsus, kurie nulydėjo kažkokią mergina, vaikinas net nekreipė dėmėsio, nes akis gainiojo po kelias šviesiais plaukais merginas už baro, kurios lyg ir dirbo barmenėmis, tačiau galėjai drąsiai teigti, pirmosios dienos darbo. Tačiau jų darbo įgūdžiai jo nedomino labiau, nei pačios jų figūros, su tokiais aptemptais rūbais. Nebūtu vaikinas, jeigu akys taip nesisuktų.
Viską pakeitė, kai akies krašteliu pamatė turbūt tą merginą, kurią vaikinų žvilgsniai jau iš toliau narstė. O tai buvo jo gana seniai žinoma mergina, kuriai būtent jo seserys ir suteikė tokias galias. Galbūt tai, arba toji jos juodoji sielą, kartais traukdavo vaikiną su ją bendrauti. Tamsa labiau jam patikdavo, nei šviesa, tačiau vis neprisidėdavo ne prie vienos pusės.
Pakilo nuo kedės savo ir viena ranka pačiupo buteli. O tada pajudėjo link tos kedės, kur ji sėdėjo. Praeinant pro ją, vaikinas pirštais perbėgo per jos nugarą, gana mikliai ir švelniai. Nesinori vakaro pradėti, su tokiais pykčiais, būtent su tamsiąją. Ir po to jis atsistojo šalia jos pačios, kur buvo laisva kėdė. Jo žvilgsnis truputi tyrinėjo šią jaunai atrodančią panelę.
- Itin neįprasta matyti tokias kaip tu, tokiose vietose. Bandai nurungti čia dirbančias merginas?-jau sėsdamasis šalia jos paklausė ir tada pasuko veidą į jos pusę, kad lengviau bendrautųsi. Jau nežinia kiek laiko nematė Alesandros. Bet kad ir pasiilgo, nelabai galėtu pasakyti, visgi šie du, nėra patys tokie geriausi draugai pasaulyje. Tačiau Myles buvo smalsu, pažinti ją ir tai bandė daryti, per kiekvieną jų susitikimą. Net ir tokiuose vietose, kur kartais susikalbėti sunkoka.
Atgal į viršų Go down
Sinner #11
posts : 179
hugs & kisses : 7
RašytiTemos pavadinimas: Re: Baras   2017-02-20, 00:17

Gavusi savo užsakyto viskio taurę, ji tik mirktelėjo barmenui ir nusuko akis į kitą pusę. Didesnio jos susidomėjimo sulaukė vidutinio amžiaus krizės kankinami vyrai, beviltiškai bandantys surasti vienos nakties nuotykį šiek tiek nušviesiantį jų niūrius gyvenimus. Jie nekėlė šiai merginai užuojautos ar gailesčio, tik panieką. Kaip viršesnė būtybė ji visada žvelgė į žmones kaip į apgailėtinus žemės kirminus, nors ir pati, kažkada tokiu buvo. Kiek kreivai vyptelėjusi gurkštelėjo viskio. Leido gėrimui lengvai tekėti jos gerkle žemyn, o deginantis skonis neprivertė krustelėti nei vieno veido raumens. Gyveno pakankamai ilgai, kad spėtų priprasti prie šio jausmo, nors ir didelė alkoholio mėgėja nebuvo. Sukiodama taurę tarp savo ilgų pirštų akimis perbėgo per minią.
Luna niekuomet nebuvo ta, kuri bėga krykštaudama iš džiaugsmo prie žmonių, kurių nematė ilgą laiką. Buvo visai nesvarbu ar tai jos mylimasis ar didžiausias priešas. Ties kiekvienu susitikimu prireikdavo nemažai laiko, kol koks nors išrinktasis prisikapstydavo prie tikrosios Alesandros, o ne vienos iš jos dėvimų kaukių. Neįtikėtinas įvairiapusiškumas nebuvo pats geriausias dalykas pasaulyje, ypač kai jis darė Alesę nestabilia, lyg ši būtų koks nors pavojingas cheminis elementas. Tai, kas ši mergina yra iš tiesų, ko gero, buvo ir bus pačia didžiausia paslaptimi. Vargu, ar tikrąją Drevehan pažinojo jos mama, o ką jau kalbėti apie žmones sutiktus per penkis šimtus metų. Dažniausiai jie nežinojo, net jos tikrojo vardo. Juk ragana visada prisistatinėdavo Lunos, o ne Alesandros vardu. Pajutusi pirštus ant nugaros, lėtai atsuko galvą į tą pusę, kur stovėjo tas pasmerktasis. Veidas buvo šaltas ir bejausmis, o akys tiesiog pervėrė žmogų, kuris išdrįso ją paliesti. Per tas kelias akimirkas Alesė spėjo tą nelaimėlį nužudyti keliskart... Bet netrukus, akmeniniame veide atsirado, ganėtinai maloni šypsena.
- Būtų šiek tiek apmaudu, jei subjauročiau šį dailų veidelį, nes jo savininkas nusprendė prisėlinti prie manęs,- mirktelėjo vaikinui ir visų kūnų pasisuko į jį. Iš dalies džiaugėsi šio raganiaus draugija, nes visgi jis, buvo geresnis pašnekovas nei girtos žmogystos besirenkančios bare. Iš kitos pusės, Myles nebuvo įtrauktas į šeimos ar geriausių draugų sąrašą,- Mielasis, juk žinai, kad man net nereikia jų nurungti. Šansų prieš mane jos niekada neturės,- atsakė šiek tiek koketuodama ir gūžtelėjo petukais. Labiau susireikšminusio žmogaus reikėtų paieškoti. Priešingai negu kitos merginos, Alesė neapsimetinėjo princese, ji tokia ir buvo. Nors naujieji laikai jai tikrai patiko, kartais ji vis tiek pasiilgdavo rūmų gyvenimo...
Atgal į viršų Go down
Daniel Silvergone
avatar
posts : 657
hugs & kisses : 28
RašytiTemos pavadinimas: Re: Baras   2017-02-20, 00:45

Išvydęs tą jos žudantį žvilgsnį ir stingdantį jausmą, vaikinas sugebėjo išstovėti gana įprastai. Ne pirmas kartas, kai tokius dalykus jam tenka patirti per gyvenimą. Dažniausiai iš tų dviejų panelių, kurios jo seserimis yra. Turbūt daugiau kartu jos žadėjo jį nudėti, nei kas nors kitas šiame pasaulyje. Tai mielos princesės akys, lyg pramoga dabar jam. Bet kai jos veidas pasikeitė į tą švelnesnę šypseną, vaikinas vos lengviau galėjo atsipūsti, būdamas ant kedės.
Jos pasakyti žodžiai, jo veide privertė atsirasti maža šypseną, bet vėliau prie kurios pakėlė stiklą su viskiu. Kurį dabar nešėsi nuo savo vietos. Visas butelis laukia šio vakaro eigos, galbūt ir užteks. O jeigu ne, tai jau netoli yra, paslaugios barmenės, kurios kaip tik žiūri į jo pusę. Bet Myles akys pasuktos buvo į tamsiąją, kurią jau žino nemažai laiko,- O maniau kad per tiek laiko, atrasi ką nors naujo pagrasinti, visgi šitą buvau girdėjęs paskutinį kartą, kai buvome susitikę,-įprastai pasakė ir vos pasitaisė sėdėjimo pozą. Tos baro kedės, nelabai jam patiko. Turbūt greitu metu, pasiūlys keliauti prie kokio staliuko kažkur šiame klube. Bet kol kas, tiks ir baras.
Myles tik vos nužvelgė jos dabartinę aprangą ir patenkintas kuo mato, vaikino akys pakilo link jos veido,- Čia jau ir turiu pritarti, nes šio klubo merginos, nėra tos pačios, geriausios, ką šitas miestas turi pasiūlyti. Bet kartais tenka pasimėgauti tokiomis, kai aplinkui nėra tokių kaip pati, mieloji princesę,-vaikinas mėgo kartais taip ją pavadinti, nors gal kada ją erzindavo. Tačiau jam gana mielai skamba, tad ir naudoja. Raganius šitas, kažkaip jau senokai prarado tokį, gal sveiką baimės jausmą šiame pasaulyje, nes gyvena kur kas ilgiau, nei kas kitas. Bet šitą vakarą, ji ir nekėlė tos baimės,- Tad ir jeigu neatėjai bandyti nurungti jų šokiuose prie stulpo, tad dabar labai įdomu, kokios priežastys atvedė į klubą, kur daugumą lankytojų, tik vyrai, ieškantys akių paganymo, ir kitokių pramogų?- iš ties, jis klausinėjo visada nemažai klausimų, tiesiog toks jau yra. Myles, pakėlė taurę ir vos pasipildė iš butelio, kuris buvo prie jo. Tada laikė vos taurę iškelta,- Už šitą netikėtą susitikimą ir kad jis tęstus ilgai šitą vakarą,-žiūrėdamas į jos veiduką/akis, pasakė tokį tostą. Galbūt vien dėl to, kad susitiko su ją, padarė tai, kad jis norėjosi pasilaikyti tam tikrų oficialumų. Nors ko vaikinas, šiaip ir nedaro.
Atgal į viršų Go down
Sinner #11
posts : 179
hugs & kisses : 7
RašytiTemos pavadinimas: Re: Baras   2017-02-20, 16:23

Tai, kad Myles veide nešmėstelėjo nei mažiausias baimės šešėlis, Lunos visiškai nestebino. Šiam raganiui buvo kelis kartus daugiau metų, nei Drevehan, jis tikrai buvo matęs ir patyręs gerokai daugiau, galų gale gyvenimas jį tikai turėjo būti užknisęs daugiau nei Alesę. Priešinga nuoširdi reakcija būtų buvusi tuo dalyku, kuris sugebėtų nustebinti merginą.
Sukiodama stiklinę tarp pirštų įdėmiai stebėjo raganių. Tai nebuvo tas asmuo, kuris keltų pasitikėjimą ar norą išsiverkti ir išsipasakoti koks žiaurus yra pasaulis. Bet šis asmuo galėjo būti naudingas Alessandrai. Tiesą sakant jau kelis metus, jos galvoje ėmė kurptis planas, kuris turėtų jai atnešti dar didesnę galią nei ji turėjo dabar. Tai paaiškino kodėl, Drevehan elgdavosi ganėtinai maloniai ir dažniausiai nerodydavo pabaisos tūnančios gyliai viduje. Tokie jau tie savanaudiški tikslai...
- Tikėjausi, kad per tuos amžius, kad savo grasinimus visada išpildau, - tarstelėjo kiek vyptelėdama. Suklapsėjo tomis didelėmis akimis ir tikrai tobulomis akimis. Kas galėtų pamanyti, kad šitas mielas angeliškas veidelis, plati neįtikėtinai nuoširdžiai atrodanti šypsena galėjo slėpti blogį vieną tyriausių šiame pasaulyje, ir iškreipta daugumos dalykų suvokimą. Ranka pataisiusiu ant akių užkritusią plaukų sruogą, ragana pasistengė labiau įsipatoginti kėdėj, sukryžiuodama koją ant kojos. Baro kėdės jai visai patikdavo, nors dažniausiai jos nebuvo itin patogios. Nenuostabu, kad jos namuose buvo tokių kėdžių, kurių ji tikėtųsi ir baruose.- Nuvylei mane. Niekuomet nebūčiau patikėjusi, kad dydis Myles tenkinsis paprasta miesto mergele,- merginos veide atsirado kreiva pašaipi šypsenėlė. Nors ir suprato, kad šis juokauja, nesugebėjo atsakyti be šiokio tokio kandumo.- Nesugebėjau atsispirti tam norui apsilankyti striptizo bare, kai sužinojau, jog mano mielasis Myles lankosi čia. Juk kaip it minėjai tau patinka tokio tipo merginos,- linktelėjo striptizo šokėjų pusėn. Vien iš to, kad ji čia buvo viena, buvo galima suprasti jog Alessandros apsilankymas buvo paremtas savais reikalais. Tai buvo savotiška medžioklė, kurios auka išgyventų patį baisiausią košmarą gyvenime. Tikriausiai net pragaras būtų geresnė vieta lyginant su tuo, ką savo pramogai sugebėdavo padaryti Drevehan. Taip, kartais šiai merginai tikrai truko kelių varžtelių. Galiausiai dar kartą nužvelgė Myles. Nebijojo to parodyti, juk pastarasis stebėtinai gerai atrodė, ir pripažinkim, odinė striukė jam tiko,- Negaliu patikėti, kad tai sakau, bet šis amžius tau tinka,- įsmeigė žvilgsnį į raganiaus akis. Balse jau nebebuvo jokios pašaipos ar kandumo. Kaip jau bebūtų Luna sakė tiesą. Į tosto gestą ji atsakė tokiu pat taurės kilstelėjimu.- Tebūnie,- kiek šyptelėjo ir pakėlė taurę prie lūpų. Šiuo kartu išgėrė visą jos turinį ir pastatė ant baro šiek tiek pastumdama į Myles pusę,- Dalinkis,- dabar jau kaip ir meiliai nusišypsojo.
Atgal į viršų Go down
Daniel Silvergone
avatar
posts : 657
hugs & kisses : 28
RašytiTemos pavadinimas: Re: Baras   2017-02-20, 18:18

Sukiojo savo tikslą rankoje, ir stebėjo kaip lėtai, gėrimas viduje sukosi. Kartais jo dėmesį patraukdavo tokie paprasti ir nieko svarbaus neturintis dalykai, bet jau toks yra Myles. Tačiau ir dabar, akies krašteliu galėjo pagauti jos, tokį tyrinėjantį žvilgsnį ir dėl to vaikinas bandė suprasti, kas sukasi šios jaunos merginos galvoje. Jeigu gerai žino ją, tad be jokio plano ar kelių, pati negyvena ne dienos.
Atsuko veidą, kai ji prašneko apie grasinimų įgyvendinimą. Pats vos tyliai nusijuokė ir tada nuramino veidą,- Galbūt kitiems, tačiau kiek pamenu, man ne karto tai nedarei,-lėtai pasakė ir šypteli pusę lūpų. O tada akimirką nužvelgė ją vėl visą. Nebūtu tamsioji, jeigu viduje nelaikytu nemažo kiekio blogio ir tamsos. Bet čia jam netrukdo, ir net maloniau bendrauti su tokiais, nes nereikia per daug vaidinti pačiam irgi geruolio. Iš ties jis pats savo darbus ir pomėgius truputi primiršęs per amžius, tačiau šiam raganiui vis dar smagu būną, kai gali su kokia savo auka pažaisti, su tais jo žaislais, kurie slepiami namo rūsyje. Nuo tokių minčių, raganius vos vypteli, bet greitai bandė sugrįžti į tikrovę, nes nenorėtu būti lyg savotiškoje meditacijoje, netoli šios merginos. Jos kiti pasakyti žodžiai, nelabai ką ir reiškė vaikinui. Jis gyveno sau ir kitų nuvylimas, nebuvo labai svarbus,- Taigi ne visi gali būti tokie tobuli,-linksmiau pasakė ir tada vos pakėlė prie lūpų taurę, kurios gėrimas ėmė tekėti į jos gerklę. Gerdamas, ir kartu klausėsi ką toliau kalba Alessandra. Nustebo tokia jos atėjimo priežastimi, nors ir buvo juokas vėl. Juk jie abudu nelabai ir artimi buvo anais ar šiais laikais. Tačiau visgi neatsisakydavo progos, pabūti dviese,- Manau ne tiek, kiek pačiai dabar patinka. Juk matosi, akutės tavo peržiūri jas visas. Renki man pora ar kaip?-juokaudamas pasakė ir vos žvilgtelėjo į kelias blondines, kurios dabar atidžiau stebėjo ją, ne jį. Turėtu gal susirūpinti, bet jeigu mergina šioji atėjo pamedžioti sau „žaidimų“ aukų, raganius netrukdys.
- Šie laikai, kur kas laisvesni, nei prieš kelis amžius, kai visi tokie oficialiai apsirengę būdavo. Bet ačiū, už pagyrimą, iš merginos, kurios skonis per metus tikrai pasikeitė, nes seniau vien sukneles vilkėdavai,-ramiai pasakė ir jai atstūmus savo taurę, vaikinas su pirštukai paėmė jos taurę, aišku perbėgdamas jos rankos viršumi jai ir tada šypteli. Juk visą laiką, kai jie būdavo, vaikinas žaisdavosi su tokiai prisilietimais, nors ir žinodamas, kad vieną dieną jis galėtu sugalvoti dėl to, iš tikro atsilyginti jam. Dabar tik laikydamas jos taurę, įpylė viskio ir atstūmė atgal, per baro paviršiumi,- Su malonu pasidalinsiu, nes vienas ir neketinau gerti. Tačiau negalėjau įsivaizduoti, kad toji kompanija būsi pati,-Myles visad sakydavo, kas yra ant liežuvio krašto. Bet tik tais momentais, kai jis nieko neplanuodavo rimtesnio.
Atgal į viršų Go down
Sinner #11
posts : 179
hugs & kisses : 7
RašytiTemos pavadinimas: Re: Baras   2017-02-22, 01:15

Alesandra šia žeme vaikšto jau pusę amžiaus. Tai yra daugiau nei pakankamai ilgas laiko tarpas, kad sutiktų žmogų, kuris galėtų suprasti, kas dedasi šio angeliuko galvelėje. Dauguma sutiktų žmonių, kurie buvo tie (ne)laimėliai atradę blogąją Lunos pusės, net negalėjo suvokti, kaip šie meilūs veido bruožai, šiltos akys ir švelni šypsena, galėjo slėpti demoną viduje. Alesandra nebuvo beprotė. Priešingai, jos protas buvo įžvalgus ir aštrus, o ir intelektas nebuvo žemas, bet kas darė ją pabaisa, buvo nesuprantama net jai pačiau. Kiek save atsiminė, ji niekuomet nebuvo įprastas vaikas. Juk galiausiai vaikystėje ji nebuvo mokoma blogio...
- Visada būna pirmas kartas,- mirktelėjo Myles ir pasuko galvą šokių aikštelės pusėn. Netrukus Drevehan veide atsirado pašaipi šypsenėlė. Žmonės paveikti alkoholio atrodė apgailėtinai. Plastiškai atrodančios merginos judesiais priminė nerangias karves, kurioms būtų užmautos pačiūžos, o pačios būtų pastatytos ant ledo. Kartais matant tokį vaizdą, buvo galima jausti kaip tau gėda už kitą, visai nepažįstamą žmogų.- Ne... Mėginu užtikti tokią, kurią norėtum įsiversti į lovą ir nukniauti tau ją iš panosės. Visgi pas mane yra daugiau žavesio,- vyptelėjo ir greitai sudėjo rankas po smakru, įsmeigdama žvilgsnį aukštyn ir meilei nusišypsodama. Dabar tikrai priminė mažą mielą mergaitę, tik gaila, kad tokia niekada nebuvo. Po kiek laiko baigusi šią sceną nusijuokė. Keista, kad net juokas nepriminė šėtono kvatojimosi, o buvo toks pat mielas kaip ir jos išvaizda. Atrodo, jog gamta nusprendė pajuokauti kai Alesandra atėjo į šį pasaulį. – O tau nepatinka suknelės,- kilstelėjo antakį ale rimtai pažvelgdama į Myles,- Dabar vienas iš tų kartų, kai įsivaizduoju tave su baroko laikų suknele. Manau tau tiktų. Tik reikia nepamirši korseto,- prisimerkė. Balsas skambėjo šaltai, lyg čia ir dabar Alesė kurtų planą, kaip jį aprengti tais rūbais. Jei tik turėtų vieną iš tų suknelių čia ir dabar įgyvendintų šį planą ir visai nesvarbu kokiais būdais. Tiesiog nenurimtų, kol Myles nestovėtų priešais raganą kaip kokia baroko laikų dama. Vyro prisilietimas perbėgant pirštais per jos ranką pažadino Alesę iš šio plano kūrimo. Tai privertė kiek šyptelėti dėl abiejų dalykų. Kažkodėl buvo pripratusi prie šių Myles gestų. Tikriausiai tai buvo vienas iš tų dalykų, kurie per penkis šimtus metų liko nepasikeitę, kaip ir ji pati. Paėmusi jau pripildyti taurę prisitraukė ją prie savęs ir vėl ėmė sukioti tarp pirštų.- Ką gi, mielasis, gali jaustis išrinktuoju gavęs progą šį vakarą pabūti mano kompanijoj,- gūžtelėjo petukais, vėl kelioms akimirkoms tapdama šio pasaulio diva.
Atgal į viršų Go down
Daniel Silvergone
avatar
posts : 657
hugs & kisses : 28
RašytiTemos pavadinimas: Re: Baras   2017-02-22, 09:56

Išklausęs jos tokius, negalėjo veide pradanginti šypsenos. Galbūt vertėtų bijoti jos, tačiau Myles, tas nepasisekė. Sėdėjo sau ramus ir akimis sekdamas kelias tokias barmenes. Galbūt iš šono, atrodytu, kad jis jomis žavisi, tačiau čia buvo kažkas kito. Jo galvoje jau sukosi kelios įdėjos, kaip jos galėtu būti pakankintos rūsyje, jo name. Tačiau mintis tokias išsklaidė, kai Alessandra, papasakojo norus, nuvilioti nuo jo, šitą vakarą, kokią nors panelę. To nelabai tikėjosi, bet vis tiek atsisuko į ją. Myles veidas tiesiog buvo ramus ir toks šiltas. Primerkė akis ir plačiau išsišiepė,- Bet čia jau gali būti problema, nes pati savęs nelabai galėtum nukabinti. Nes mielai tave pačia ten nusiversčiau,-pakraipė galvą ir gurkštelėjo gėrimo, kol mergina taip vaizdavo nekaltą angeliukę. Dauguma toks įvaizdis įtikintu, bet jautė jos tamsią galią, tad vaikinas laikėsi ramiau. Galbūt jis senesnis už ją, bet nežinia, kokia gali būti jos fantazija.
- O kas sakė, kad nepatinka? – truputi nesupratusi veidą nustatė, bet po to vėl šypteli,- Tiesiog matai, dabar galima pamatyti daugiau aprangos stilių ir derinių, ir tai mano akimis, kur kas geriau, nei tie senoviniai pūstos suknelės ir perukai, kuriuos taip mėgo visos merginos ir moterys,- seni ir geri laikai, kai tekdavo kelias minutes, bandyti išrengti merginas iš tokių komplikuotų aprangų derinio. Kartais tekdavo panaudoti kelis triukus, kuriuos tik raganiai galėjo padaryti, bet visada slaptai, nuo tų panelių, kurios virsdavo jo pramogai nakčiai ar truputi ilgiau.
Savo mintyse jis trumpam buvo užstrigęs ir kai ji užsiminė dalinai, apie savo planus, vaikinas lyg pabudo ir nužvelgė ją visą,- Čia jau niekada nežinojau, kad pačios galvoje tokios keistos įdėjos gali gimti,-nusijuokė trumpai ir vos pažvelgė į akis jos. Pats neketina to leisti, nes jam rengtis patinka kaip vyrui, o ne baroko moterimi. Tačiau jeigu ji bandys tai, vaikinas tiesiog pasistengs, kad merginai nebūtu atlyginta, tik kitokiu būdu. Nes ir taip, ant jos kūno per daug rūbų. Myles galvoje, sukosi irgi kelios įdėjos, bet jos ir toliau liks ten. Visgi per tuos 500 metų, vaikinas lyg ir pamėgo jų tokius, pasisėdėjimus ir bandymus išvesti iš kantrybės vienas kitą. Bet niekad, ne vienam nepavykdavo.
- Kaip mielai iš tavo pusės,- vos sedėdamas nusilenkė ir tada vos plačia šypsena, atsilenkė,- Visuomet mielai priimsiu pačios pakvietimus, susitikti, jeigu taip nori mano dėmėsio,-lėtai pasakė ir Myles irgi pasiėmė savo gėrimo taurę. Pagavo tokį keistą barmeno žvilgsnį ir nusijuokė,- Ech matyti, kad gali turėti, ne vieno mano kompanija, nes tas barmenas, mielai pakeistu mane,- lyg vos akimis parodė į tokį gana ištįsusį vyro veidą, kuris buvo netoli jų ir stebėjo merginą,- Fanų būrelį gal net sukurs,-linksmai pridurė Myles ir vos atsirėmė galiausiai į barą, kad pats galėtu geriau žiūrėti į mergina, ir neleisti tam žmogui. Šitą vakarą, jis jos kompanijoje.
Atgal į viršų Go down
Sinner #11
posts : 179
hugs & kisses : 7
RašytiTemos pavadinimas: Re: Baras   2017-02-22, 22:30

Prie žmonių, kurie nerodydavo Alesandrai baimės, mergina nebuvo pratusi. Tokių buvo vienetai, o ir toji dauguma, buvo pasimetusi per visą šį laiką. Tenka pripažinti, jog buvo tokių, kurie šią merginą nuvertino vien dėl išvaizdos. Juk ką galėtų padaryti ši smulki neaukšta mergina? Bet kas pamanytų, jog nieko. Tokie kentėdavo labiausiai... Daugumai padarų, bent kiek žinančių apie mistinį pasaulį, Drevehan pavardė kėlė baimė. Tai buvo ne tik Lunos motinos įdirbis, bet ir pačios raganos. Alesė tuo mėgavosi, bet pavardė atnešusi baime paremta pagarbą, atnešė begales priešų, nors ir šie Drevehan moterims nebuvo didelė problema.
- O jeigu?- kilstelėjo antakį kiek vyptelėdama. Žvilgsnis vėl smigo į Myles akis. Veide puikavosi klausiama veido išraiška papuošta kreiva šypsenėle.- Visi jau labai seniai žino tavo ketinimus,- šyptelėjo puse lūpų ir pakėlusi viskio stiklinę prie lūpų ir gurkštelėjo gėrimo.
Dauguma senovinų drabužių ir madų buvo išrastos šėtono. Kvėpuoti neleidžiantis korsetai, sunkios skrybėlės, dideli perukai... Tai tik maža dalis praėjusių amžių kančių. Ką jau kalbėti apie gyvenimo ir higienos lygį... Nenuostabu, kad pastarasis šimtas metų Alesandrai buvo malonus atokvėpis. Myles atsakius apie kylančias idėjas, raganos veidas tapo neįskaitomas. Tai buvo tik viena nereikšminga idėja iš daugelio. Juk čia Alesandra... Jos idėjos jau nieko neturėtų stebint.
- Man toji idėja vis vien patinka ir, manau, ją tikrai reikės įgyvendinti,- nutaisė šypsnį vaiko, kuris padarė kažką neįtikėtino ir buvo labai savimi patenkintas. Erzinti ragana mokėjo, bet visada buvo sunku suprasti, kada ji juokauja, o kada pasakyti žodžiai yra rimti. Kartais žmonėms reikėdavo neįtikėtinai daug kantrybės, būnant su Luna, kuri tikrai mokėjo būti tuo erzinančiu ir provokuojančiu ar dar bala žino ką darančiu padaru. – Juk reikia kažkam prižiūrėti seną raganių.-energingai stryktelėjo nuo baro kėdės ir kone iškart atsidūrė prie Myles. Ranką suėmė jo veidą, tai, kad pirštai, papuošti ilgais juodai nulakuotais nagai, nestipriai įsirėžė į jo skruostus, o smakras atsidūrė tarp Alesės smiliaus ir nykščio. Tuomet kiek kilstelėjo jo galvą aukštyn, o kitaą ranką apkabino Myles per pečius,- Visgi jau ne jaunystė laikai. O ir pasaulis žiaurus, bet va, pasirodo turi labai gerą draugę, kuri prižiūri tokį senolį kaip tu, kad tik neįsiveltum kur nors ir problemų neprisidarytum. Net apsilankymą striptizo klube...- nutaisė rimtą veidą ir atsakė, o vos baigusi nusijuokė paleisdama raganių ir grįždama į savo vietą. Kaip tokio amžiaus būtybė jis atrodė ganėtinai gerai išsilaikęs... Nemirtingumas jiems tiko. Nepalietė nei tobulos išvaizdos, nei proto.- Hm... Reiktų jums dvikovą surengti. Nugalėtojas šiam vakarui gaus mane,- nusijuokė ir nužvelgė Myles minėtą barmeną, neva rodydama susidomėjimą. Žmonėms Luna didelės traukos nejautė. Juk drugeliai nežiūri į kirminus... Kiek kreivai šyptelėjo ir pamerkė tam barmenui akute, prieš Myles užstojant jį.
Atgal į viršų Go down
Daniel Silvergone
avatar
posts : 657
hugs & kisses : 28
RašytiTemos pavadinimas: Re: Baras   2017-02-22, 23:32

Tačiau jam buvo gerai žinoma, dalis sugebėjimų ir pomėgių, kuriuos ji turi. Jie nekelia jam baimės, kartais tik mažą susižavėjimą. Bet to niekada jai nepasakys, visgi mergina moka naudotis bet kuo, ką ji sužino ar pamato. Myles dabar pasiėmė taurę savo vėl į rankas ir gurkštelėjo. Neketino greit pabaigti prisigerti. Padėjo taurę, ant baro. Nustatė gana linksmą veidą, kai mergina taip jo paklausė. Jam šitas vakaras, kuo toliau, tuo labiau patinka. Ot galvojo bus paprastas pasėdėjimas, išgėrimas ir dar pažiūrėjimas į mirtingas paneles. Bet kai pašonėje dabar sėdi Alessandra, tokių toliau minčių jau nebeturi.
Myles dabar stebėjo pačios akis ir vos nuramino savo turėtą šypseną,- Maniau kad nesu toks jau perskaitomas,- atsiduso pavaidindamas ir tada šypteli jau plačiau. Juk kartais smagu pavaidinti tokį naivų vaikiną, kokį dažniausiai paprasti mirtingieji jį mato. Tačiau šita taktika veikia ir prieš kitus, kurie dar ne taip artimai žino vaikiną. Tad, nieko keisto, kad dabar naudojo irgi,- Ir tai kokios pas mane dabar įdėjos sukasi, jeigu sakai, kad visi žino?-linksmai paklausė vyrukas ir tiesiog stebėjo jos veiksmus. Iš šono galėjo atrodyti, kad jie labai artimi yra.
Tol kol mergina pasakė tokius, savo planus, vaikinas tiesiog vos akimirkai buvo pradėjęs judinti rankos pirštus ant baro, į muzikos ritmą. Šiuolaikinė muzika, kažkodėl jam vis patikdavo stipriau, tad mėgstamos dainos, veikdavo jo kūną, pajudėti. Bet tik išgirdęs jos pasakymą, nustojo judinti ir vos šypteli,- Ir svajok mieloji apie tai,-trumpai pasakė ir tada nusijuokė. Bet kai nebuvo spėjęs baigti juoktis, pajuto jos nagus ant savo veido. Taigi įdomu, ką ji taip sumastė, bet kai ji vėliau apkabino vaikiną, jis tik tyliai įkvėpė oro. Liūdnoms nuotaikoms šitą vakarą, neįmanoma būti, nes jos toks spontaniškumas, buvo viena iš savybių, kurias jis mėgo. Aišku, pirmoje vietoje eina jos išvaizda, tačiau kai kurie iš jos turimų vidinių bruožų, irgi patikdavo,- Reikės galbūt tokiai draugei, už ypač „sunkų“ darbą, pastatyti šampano butelį, kaip padėką,-rimtai pasakė, kai ji taip jau grižo į savo vietą. Myles pats tada vos pasitvarkė rūbus ir sėdėjimo pozicija, net truputi paslydo ant odinės kedės.
Kai tvarkoje buvo, jo pirštai pasiekė savo taurės ir pakėlė prie lūpų. Gėrimas kai bėgo jo gerkle, vaikinas vos prisimerkė, kad kuo stipriau pasimėgautu, skoniu. Baigęs, jis akis vėl pasuko iki merginos,- Tačiau aš niekada į bėdas neįsiveliu, jeigu kas nors manęs neįvelia . Tad kadangi turiu tokią saugotoją, galiu jausti ramiai,-akyse žaidė velniūkai o lūpose atsirado šilta šypsena. Myles mėgavosi kiekviena akimirka, tokiu bendravimu. Juk nors kartais jos elgesys ir žodžiai, galėtu suerzinti, bet jam buvo laiko priprasti ir tapti vienu iš nedaugelio, kas galėjo lengvai su ją sėdėti. Ir vis dar būti gyvam, nes ji turi pomėgį, kitus nudėti.
Pačiam atsirėmus ranka į bara, kai atsisėdo, uždengęs barmeną, jis galėjo jausti deginantį jo žvilgsnį, bet tai buvo ne motais, jam,- Ir jeigu jis laimėtu, tai prizas, būtu jam ir paskutinis,- mįslingai šypteli. Juk gal ir reikėtu pralaimėti dabar, ir leisti merginai pasimėgauti nauju žaislu. Bet jau po akimirkos, jo mintys pasikeitė. Dabar ji jo kompanija yra, ir nenori lengvai paleisti.
Myles akys susirado jos pačios akis,- Dažnai tokias kovas, dėl savęs bandai surengti?-linksmai pasakė ir akimirką pasuko galvą į vaikiną kuris vis dar žiūrėjo į juos, ir kartu šluostė taurę. Bet vėliau Myles nusisuko ir sugrįžo prie jos veido.
Atgal į viršų Go down
Sinner #11
posts : 179
hugs & kisses : 7
RašytiTemos pavadinimas: Re: Baras   2017-02-23, 21:10

Alessandros pomėgiai tikrai niekam nebuvo paslaptis. Jos gebėjimas mėgautis kitų skausmu ir baime, tikriausiai buvo virtęs siaubą keliančia pasaka. Seniai seniai, vienoje karalystėje gyveno angeliško grožio princesė. Didelės rusvos akys, plati ir šilta šypsena visada spindėjo jos veide ir švelnus balsas galėjo pakerėti kiekvieną. Bet ji nebuvo tokia kaip kitos princesės. Jos širdis nebuvo tyra. Princesė neturėjo sielos... Ji nejautė džiaugsmo ir liūdesio, nemylėjo... Kartais ji pabėgdavo iš pilies į miestą ir klajodavo jo gatvėmis. Tyrinėdavo žmones, stebėdavo juos. Princesė tikėjo, kad vienas iš tų žmonių pavogė jos siela, kai ši dar gulėjo lopšyje, todėl mėgino ją surasti. Į jos akiratį patekdavo visi: tiek patys geriausi ir tyriausi, tiek patys blogiausi, net gi paprasti miestelėnai... O tuos, kurie nežinodavo, kad ji princesė ir parodydavo nepagarbą, princesė sugaudavo ir parsitemdavo į pilį ir uždarydavo požemiuose taip gyliai, kad net Dievas negirdėjo nelaimėlių balsų. Žmonių dejonės ir riksmai buvo girdimi miestui užmigus. Sakoma, jog pats pragaras prilygo rojui, palyginus su tuo, kaip princesė kankindavo tuos žmonės... Kažkuo žavėtis įmanoma tik pačiam suprantant tai. Jiedu nebuvo giminingos sielos, kuriose buvo daugiau panašumų nei skirtumų. Alesandrą su šiuo raganiumi jungė vos keli dalykai, kurie net nebuvo patys geriausi...
- To paties, ko ir visi vyrai. Jus visi vienodai,- kreivai šyptelėjo alkūne pasiremdama į barą ir vėl gi sukryžiuodama koją ant kojos. Reikėjo grįžti į ankstesnę, ganėtinai patogią pozą. Merginos akyse jie visi buvo vienodi, reikalingi tik vienokiam ar kitokiam poreikiui patenkinti. Šiam pasauli ji nesutiko nei vieno, kuris pakeistų jos požiūrį į geresnę ar blogesnę pusę. Niekas nesudaužė jos širdies, bet niekas ir nesugebėjo jos priversti plakti. Alessandra buvo ta, kuri nuo pat gimimo nieko nejautė. Tikriausiai kai Dievas sukūrė ją motinos įsčiose ir davė gyvybę, pamiršo tokį mažą dalykėli, baltą kamuoliuką – jos sielą. Tokio gyvenimo tikriausiai niekas nesupras...- Tik tiek?- kilstelėjo antakį,- Dar kartą mano pastangos lieka derama neįvertintos,- giliai atsiduso, pečiai nusviro žemyn ir atsirado maža kuprelė. Būtų galima pamanyti, jog šis nusivylimas tikras.- Taip... Džiaukis kol gali...- prisimerkė ir taip, ale piktai dėbtelėjo į Myles. Raganiui užsiminus apie barmeną, Luna baigė šį nusivylimo kupiną pasirodymą. Ant kėdės vėl sėdėjo pasitempusi išdidi mergina, kurios veidą puošė menkas šypsnis.- Ką tu gali žinoti? Galbūt jis taptų mano vyru mes... įsimylėtume? Ir laimingai ir ilgai gyventume,- svajingai atsakė, nors tai buvo tyriausias sarkazmas, o žodį ‚įsimylėtume‘ išpjovė lyg patį šlykščiausią keiksmažodį. Net žodis reiškiantis meilę ar gerumą kėlė jai pasišlykštėjimą. Ką jau kalbėti apie istorijas, pasakojančia apie tikrą meilę, tikros meilės bučinius ir, kad ji nugali viską. Tai, tiesiogine to žodžio prasme, vertė vemti...- Brangusi, nejaugi pamiršai, kad aš tikra princesė? Dėl manęs riteriai dalyvaudavo turnyruose... Vaikystės tradicijos lieka visam gyvenimui, tik dabar tai darau savaip,- gūžtelėjo petukais ir nusišypsojo lyg mielas pūkų kamuoliukas. Erzindama Myles ši dar kartą mestelėjo meilę šypsenėlę barmenui. Na, buvo įdomu, kuom čia viskas baigsis...
Atgal į viršų Go down
Daniel Silvergone
avatar
posts : 657
hugs & kisses : 28
RašytiTemos pavadinimas: Re: Baras   2017-02-23, 21:44

Požiūris jos į visus vyrus, buvo aiškus jam. Nes jau senokai galėjo suprasti, kai kartais pasekdavo šią smulkią panelę, per jos eilinius tokius keliavimus per miestą ir vaidybą prie kitus vyrus, kurie vėliau dingdavo. Tad dabartinė jo, vaidyba apie žmonių vyrukus, galėtu kelti juoką, bet Myles išliko gana ramus ir atsipalaidavęs, nes jam dar negrėsė joks baisus jos kankinimas.
Veidas greitai persimainė ir nuo veido dingo toji jo šilta šypsena. Atsirado susimąstymas ir truputi pakėlė akis į lubas, lyg galvotų,- Bet nemanau, kad visi vyrai, tokioje vietoje apie tai galvotu, tad manau, kad klysti mieloji,- nuleido akis iki jos. Dabar vaikino mintys nebuvo tokios, kaip ir vaikinų šalia stovinčių ir spoksančių į nuogus merginų kūnus ir kaip jos šoka. Raganius greitai vėl atstatė tą pačią šypseną veide ir daugiau nekalbėjo, ką galvoja. Ne dėl to, kad tai yra slapta, tačiau, ne per daug stipri jų draugystė, kad šis dalintųsi mintimis.
- Taip jau sunku, įtikti pačios karališkam skoniui?-pakreipė galvą į šoną ir lėtai paklausė. Jam nelabai rūpėjo, iš kur ji kilusi ar kas jos tėvai. Nes šiame gyvenime daug tokių matė, ir tiesiog raganius, laikui einant, ėmė laikyti visus vienodai. Visais galima pasinaudoti ir tik tiek,- Manau reikėtu sugalvoti, kažką daugiau, tuomet,-linksmai pasakė ir akimis patikrino to barmeno pusę, bet jo jau nematė, nes jis buvo kažkur pradingęs, pro duris. Tad atsisuko į ją pačią ir vaikinas stebėjo, kaip pasikeitė jos sėdėjimo pozą, į kur kas jam patinkančia. Net per tiek metų, kiek ji yra šiuolaikiniam pasaulyje, jos aukštuomenės būdas, išliko nepakitęs. Išklausė jos kalbos. Vos linkteldavo galvą, lyg jam ir rūpėtu tokie dalykai, apie kuriuos mergina, taip greitai bėrė jam. Nors abejoja, kad čia tiesa iš pačios lūpų.
- Oj abejoju, kad taip įvyktu, nebent pati išgertum meilės eleksyro, ar kažko panašaus,- lėtai pasakė, su vos juntamu linksmumo gaida jo balse,- Bet jeigu taip pasiseks, kad vestuves iškelsite, pakviesi mane?-švelniai ir maloniai paklausė ir tada šypteli plačiau. Jeigu pati nori vaidinti tokius dalykus, tai jau ir pats Myles prisijunks prie to pačio. Ir tik kai ji ėmė kalbėti apie savo karališką kilmę, vaikino mintys nuklydo vos toliau. Dabar apžiūrinėdamas butelius, kurių buvo gana nemažai ant vienos sienos, už baro stalo. Tik po kelių akimirkų, akimis grižo prie jos,-Sunku pamiršti, kai taip dažnai primeni šitą faktą,-gal truputi, per daug abejingai pasakė ir vos žvilgtelėjo į ją. O tada pasiėmė taurę,- Tačiau tokiose varžytuvėse, noro dalyvauti neturiu dabar,- vos išgerdamas viskio pasakė ir šypteli,- Nesąžininga kova, su žmogumi būtu man,- gerai kad tuo metu, dar nepasirodė tas barmenas, nes turbūt būtu miręs, nuo vieno iš burtų, kuriuos raganius norėjo panaudoti. Sekasi mirtingajam
Padėjo taurę ir šypteli jai,- Man tik labai įdomu, kaip mes sugebam dar bendrauti tiek laiko, jeigu kartais vienas kitą erzinti pradedam?-jau visai maloniu tonu paklausė. Nors mintys dar sukosi apie žmogaus to, pakankinimus ar net nužudymą greitai ir tyliai. Bet vėliau tą nuvijo iš galvos, ir dėmėsį skyrė jai pačiai, nes dar ims ir pabėgs šioji panelė.
Atgal į viršų Go down
Sinner #11
posts : 179
hugs & kisses : 7
RašytiTemos pavadinimas: Re: Baras   2017-02-26, 00:00

Kol kas šis raganius buvo įtrauktas į neliečiamųjų gretas. Kaip ten bebūtų jam Alesandra turėjo numačiusi kitokių planų, o ir be to kartais jis būdavo tas išgelbėjimas tokiais vakarais kaip šis. Jeigu iš jos maža, išdžiūvusi ir sušalusi širdelė galėtų jausti, jai galbūt net gi būtų gaila šio raganiaus dėl numatytų planų, apie kuriuos tai tik Dievas žino...
- Tuomet apšviesk mane ir įtikink, kad striptizo klube yra gerų virukų negalvojančių apie seksą,- nežymiai kilstelėjo lūpų kampučius aukštyn. Ši mintis kėlė šiokį tokį juoką, nes pripažinkim – neįmanoma. Juk geri berniukai į tokias vietas nevaikšto... Šie staigūs raganiaus veido išraiškų persimainymai patraukė jos dėmesį. Kiek susidomėjęs žvilgsnis įsmigo į jos akis, o antakį nežymiai kilstelėjo aukštyn.- Karališkam skoniui įtikti labai lengva, tik reikia žinoti kaip,- gūžtelėjo petukais pirštais suimdama viskio stiklinę ir pakeldama ją prie lūpų. Kaip, iš pažiūros jaunos merginos veidas, galėjo išlikti visiškai šaltas geriant ganėtinai stiprų gėrimą, galėjo stebint. Juk ji tikrai nebuvo panaši į stikliuko gerbėją jau įsiugdžiusią imunitetą. Stiklinė vėl tapo tuščia ir buvo garsiai pastatyta ant baro viršaus. Šiam užsiminus apie meilės eleksyrą ši kiek prunkštelėjo ir šaltai dėbtelėjo į jį. Vien ši tema Alesandrai atrodė tokia pat kvaila, kaip žmonių tikėjimas nebūtais dalykais. Jie daug ko nesuvokė, galbūt Alesandra irgi...- Manau šį pakvietimą gausi pirmas,- juokas nuskambėjo kiek dirbtinai. Viena iš priežasčių buvo tai, kad visi žino, jog greičiau ateis pasaulio pabaiga, nei Luna apsivilks baltą suknelę. Ji suvalgydavo savo partnerius kaip voras... Žinoma ne tiesiogiai. Kad ir kokių keistų pomėgių turėjo ji nebuvo kanibalė. Tiksliau priklausė gerųjų vegetarų gretoms. Taip, didesnį gailestį ji jautė gyvūnams... Kita priežastis galėjo būti kur kas gilesnė. Nors pati to ir nepripažino ir tikrai niekados ir nė už ką nepripažins, bet Luna giliai giliai jautėsi vieniša. Šis jausmas nebuvo stiprus, ji net nepajėgė to jausti, bet pasąmonė tai suvokė. Juk blogio karalienės, tebuvo princesėmis, kurių niekas neišgelbėjo...- Ar gali mane kaltinti? Nedaugelis žino kas aš esu ir buvau... Šiek tiek pasiilgau karūnos ant savo galvos,- veidas tapo neįskaitomas. Kelioms akimirkoms Luna tapo labai žmogiška ir paprasta mergina dėl kažko susimąsčiusia. Bet lyg pati to įsigandusi Drevehan nežymiai krūptelėjo. Veidas vėl atsirado ta kreiva šypsenėlė... Išgirdusi tolesnius jo atsakymus nutaisė liūdną veidelį ir įsmeigė akis į priešais sėdintį Myles. Tikrai, Alesandra dabar priminė mažą, liūdną, į gatvę išmestą šunelį, kuris buvo išduotas žmonių, turėjusių būti jo mylimiausiais šeimininkais. Jeigu Drevehan būtų aktore, tikriausiai jau būtų gavusi krūva apdovanojimų. Tikrai nebuvo galima atspėti, kada ji buvo rimta, o kada tik apsimetinėjo,- Nuvylei mane. Dar kartą,- nusišluostė nematomą ašarėlę nuo skruosto. Išgirdusi Myles klausimą baigė šį cirką rimčiau pažvelgdama į vyruką sėdintį priešais.- Mielasis, į kai kuriuos klausimus geriau neieškot atsakymų,- šyptelėjo pusę lūpų ir vėl paėmusi tuščią stiklinę pastūmė ją Myles pusėn. Kol kas ji niekur nebėgs. Bent jau kol viskio butelis nebuvo ištuštintas.
Atgal į viršų Go down
Daniel Silvergone
avatar
posts : 657
hugs & kisses : 28
RašytiTemos pavadinimas: Re: Baras   2017-02-26, 00:48

Galėtu tokioje situacijoje, Myles nusijuoktu, tačiau tai nebūtu labai gražu, tad susilaikė. Kai ji taip lyg nurodė, ką padaryti jam, jis tik vos šypteli,- Kad nežinau, ką galėčiau pasakyti. Tiesiog manau kad klysti ir tiek,- išgerdamas viskio pasakė ir tada vėl pasuko akis į ją. Veide buvo tokia linksma šypsena,- Ir plius nesu toks išgėręs, kad imčiausi pamokymų. Kitaip nesiseka, tad..,-visą laiką jo tone, galėjai išgirsti linksmumo gaidelę. Nors ir dabar taip jis atrodė, tačiau viduje, nelabai taip jautėsi. Visgi prie jos, netgi raganiui reikia dažnai parinkti ką sakyti ir daryti. Nesinori sugadinti tokių keistu ir kartais labai nesuprantamų draugiškų santykių.
Akių kontaktas ilgai tęsėsi dabar ir tik vėliau pastebėjo jos taurę, tad paėmė ją ir pripildė vėl. Taigi reikia nepalikti tuščių, sakoma kad neša nelaimę ar kažką panašaus. Nors pačiam tokiais dalykais tikėti nesigauna, bet vis tiek taip daro. Padėjo buteli ir akimirką peržvelgė kitus čia esančius. Matėsi, kad dabar ne tik žmonės rinkosi vietą. Tas jam patiko, ir gal netyčia pamatys tą, su kuo jis turėjo nebaigtų reikalų. Bet tam neskyrė daug laiko, nes žvilgsnį vėl atsuko į šią panelę, sėdinčią šalia jo,- Nebuvau iš tų, kurie bandė kažkam įtikti, tad nežinau tokių dalykų,-lėtai prašneko jis, nustatė paprastai nekaltą šypseną. Turbūt per daug jau vakarą šypsosi, tačiau negali kitaip. Toks jau yra Myles ir net seserys nesugeba su tuo, jį pakeisti. Bet ir pati nedavė jokių galimybių, nustoti tai daryti, nes jai paminėjus, kad pats gautu pirmas tą pakvietimą į jos vestuves, vaikinas tiesiog pakraipė galvą į šonus,- Miela iš tavo pusės,- jau paprasčiau pasakė, nors ir šilta šypsena laikėsi veide, nesvarbu, kad suvaidinta. Raganius kiekvieną akimirką bandė suprasti kas pas ją galvoje sukasi ir galbūt kada pasiseks sužinoti ir iš jos pačios, tuos kelis dalykus, kuriuos pačiam knieti išgirsti. Bet jeigu dabar taip klaus, žino, kad šioji mergina tiesiog sumeluos mielu veideliu ir tiek.
Kai jos išraiška pasikeitė į tokia paprastą, vaikinas tik pakėlė antakį ir tiesiog žiūrėjo kiek daug taip bus. Bet kaip ir tikėjosi, merginos veide vėl pranyko paprastumas ir toji šypsena, papuošė veidą. Galbūt su tą šypseną, lyg kažką blogo planuotu, jam labiau ir patikdavo. Tačiau tai nesilaikė labai ilgai, nes jos vaidybos įgūdžiai puikiai rodosi, ką ji gali. Toji trumpa scena su liūdesiu ir ašara, tiktu kokiam teatrui ar kino ekranui,- Na ir padarysi, visiems įtikti negaliu,-pavartė tik akis trumpam vaikinui ir tada kai gavo jos taurę arčiau, tiesiog pripylė to gėrimo ir vėl taurę atstūmė link jos arčiau. Butelį padėjo atokiau savo rankos, kad nepasisektu jo išversti. Tiesiog tai buvo vienas iš tų dalykų, kas dar laikė šitą susitikimą neišsirusi,- Gal geriau ir būtu neieškoti, nes poto gali nepatikti ką atrasiu,- vos vypteli dabar jis pats ir pasiėmė taurę viskio. Iš karto dabar pasigailėjo, kad nėra paprastas naktinis klubas, nes pakviestu šokti. Bet kadangi šioje vietoje, tas nesigaus, vos atsidūso vaikinas ir išgėrė nemažą gėrimo gurkšnį. Jo taurė jau tuštėjo gana greit, bet keistai, kad jo galva nesidarė tokia girta dar.
Atgal į viršų Go down
Sinner #11
posts : 179
hugs & kisses : 7
RašytiTemos pavadinimas: Re: Baras   2017-02-26, 15:16

Išgirdusi Myles atsakymą tik kreivai šyptelėjo ir pavartė akutėmis. To ir tikėjosi. Senasis raganius tiesiog neturėjo tinkamų argumentų, o Alessandra dar kartą buvo teisi. Karštakošiškumas ir nesivaldymas nebuvo pačiomis geriausiomis jos savybėmis. Tai statė žmones į tam tikrus rėmus, kuriuos peržengus būtų... Blogai. Labai...- Tuomet manau turiu pasisavinti tą viskio butelį, kad netaptum pamokslaujančiu kunigų,- linktelėjo galvą butelio pusėn ir nusijuokė. Visiems turėjo būti aišku, kad jau geriau šis raganius viskio dėka virstų tuo pamokslininku, nei Luna atleistų savo vadeles.
Vos tik taurė buvo pripildyta, ši vėl ją prisitraukė lyg didžiausią turtą, nepasivargindama nutaisyti kvailos veido išraiškos. Jai tikrai nerūpėjo, ką pamanys kiti... Pilnėjantis klubas nepatraukė didelio Lunos dėmesio. Net jei būtų minioje užmačiusi pažįstamų veidų, draugiškai pasisveikinti neitų. Nesivargintų atsistoti, net dėl priešų ir noro patenkinti kraujo troškimą. Šiandien Alessandrai tiesiog nebuvo noro susitepti rankų, be to, buvo gaila šių drabužių. Savo nuosavybe dalintis su kitais Drevehan nebuvo linkusi. Nesvarbu ar tai buvo daiktai ar žmonės, draugai ar didžiausi priešais. Net jei šis raganius užmatytų kažką, su kuo turi neužbaigtų reikalų, Luna tikriausiai išgelbėtų kažkieno gyvybė. Kaip ir sakiau, ji nesidalina niekuo, ypač dėmesius, o šis vyras, šį vakarą buvo paskelbtas jos nuosavybe.- Na gerai...Nekaltinsiu. Seni žmonės yra nesukalbami,- atsainiai gūžtelėjo petukais ir kiek šyptelėjo. Vėl tapo ta gerute, nekalta mergina.- Žinau. Juk aš miela,- išdidžiai nusišypsojo, suklapsėdama akutėmis lyg koks angelėlis. Suprasti jos mintis, buvo bergždžias darbas. Net jei ir labai norėtų ji neatskleistų savo vidinio pasaulio niekam. Nors dauguma dalykų, kurie kitiems turėjo būti asmeniškumai, jai prilygo oro temai, tereikėjo paklausti ir atsakymas bus suteiktas. Tai neleido suprasti ar Drevehan buvo atvira, ar uždara.
- Net nesistengi,- tariamai sušniurkštelėjo, o po to nusijuokė. Kartais jai patikdavo pabūti kokia nors kvailute. Vėl pradėjusi sukioti viskio taurę tarp pirštų, kiek pasimuistė. Tikrai galėtų nudėti tuos žmones, kurie kūrė nepatogias kėdes. Šios užpakalis jau buvo pradėjęs tirpti ir Alessandrai tikai pasiseks jei ji besimuistydama nenuskries žemyn.- Negaliu patikėti, kad su tuo sutinku,- veide šmėstelėjo šalta šypsena. Pradėjus gilintis į šių dviejų sutarimo priežastis, viskas galėjo pasibaigti labai greitai. Bet tokiu atveju Alessandros planai imtų griūti. Norint ar nenorint, ji turėjo elgtis maloniai ir mažiausiai ką galėjo padaryti dėl savęs, apsimetinėti... Nors nežinia kiek čia tos vaidybos buvo, galu gale, raganius nebuvo erzinantis padaras...
Atgal į viršų Go down
Daniel Silvergone
avatar
posts : 657
hugs & kisses : 28
RašytiTemos pavadinimas: Re: Baras   2017-02-26, 21:55

Vaikinas ranka vos toliau nuo jos pastūmė butelį ir su kreiva šypsena pasižiūrėjo, - Bet jau manai leisiu tą? Mano butelis, tad nesikėsink, kas ne tavo, mieloji,- iš lėto patraukė ranką nuo toliau buvusio jau butelio. Neketino pats tokiu jau ir tapti, tačiau bet labiau nemėgsta, kad kažkas bando paimti jo daiktus. Nors ir kokia miela būtu šioji princesė. Tik kartais tas jos meilumas gali būti per daug dirbtinis, tik tai jam netrukdė. Kol nerodo savo tamsios pusės, matyt jie toliau ir sutars. Juk pasinaudoti pačiu savimi, ne taip ir leis.
Sekdamas merginos žvilgsnį, jis ir vėl peržiūrėjo besirenkančius žmones čia. Mažėja laisvos vietos klube, bet kol niekas nebando įlysti tarp jų, vaikino tai netrukdo. Matyt jų abiejų nuomonė, apie dėmesio nutraukimą, yra vienoda. Tad šypteli vaikinas ir tada išgirdęs jos žodžius, vos suklapsėjo akimis. Taigi jos kandumas jaučiamas visuose jos pasakytose žodžiuose,- Matosi patinka pačiai juokauti iš manęs truputi?-aišku su linksmu balsu paklausė ir tada išgėrė. Ir vis nenutraukė akių nuo jos pačios veido. Jame taip greitai keitėsi tos emocijos, kad sunku jas visas sekti. Bet šitą vakarą, ji nieko daugiau nedaro, išskyrus kad tęsia šitą jų pokalbi, tad ir jam daugiau ir nereikia.
- Čia jau nesiginčysiu, bet dažnai tą meilumą gali paslėpti, tas šaltumas tavasis,-lėtai pasakė, lyg kokį paprastą faktą ir šypteli,- O man nesinori stengtis, tad ir nedarau taip,-pridūrė į jos kitus žodžius. Taigi Myles buvo iš tų, kurie daro ką tik nori ir kada. Tad ir dabar, truputi atsistojo nuo kedės ir nugara atsirėmė į barą. Tos kėdės jau buvo skausmą jam sukėlusios, tad panoro tiesiog pailsėti nuo jų. Ir aišku, tai buvo truputi arčiau jos pačios. Taurę rankoje laikė ir pasuko galvą šonu, kad ją matytu.
- Pirrmas ir turbūt paskutinis dalykas,-linkteli galvą jis. Lėtai gurkštelėjo gėrimo, raganius tiesiog vos palingavo į naujai užgrotą dainą,- Ech gaila, kad čia ne toks paprastas klubas, pasiūlyčiau eiti pašokti,-net tyliau pasakė, juk čia labiau buvo savęs pagraužimas, nei pasakymas jai. Bet greit bandė nuvyti tokius dalykus ir greit jo veide atsirado įprasta šypsena. Neketino gadinti vakaro, nors kurio dabar eigos nelabai galėjo kada tikėti. Visgi greit mergina iš jų susitikimų dingdavo, nes lyg rasdavo svarbių priežasčių. Bet dabar ilgiau su juo bendrauja ir tas kėlė smalsumą, ir kartu tam tikrą įtarimą, - Na ir matau, pati kovoji su tos kedės sukeltais nemalonumais?- vos pasitrynė ranka koja, kuri pagaliau po truputi atgaunaa gyvąsti, nes buvo pradėjus nutirpti, tad jausmas ne iš geriausių.
Atgal į viršų Go down
Sinner #11
posts : 179
hugs & kisses : 7
RašytiTemos pavadinimas: Re: Baras   2017-02-27, 22:07

Nutaisiusiu nepatenkintą veidelį dėbtelėjo į raganių. Jeigu jis taip nori, tai bus galima pažaisti „pavok nuosavybę‘‘, Alessandrai tokie žaidimai gerai sekasi. Juk ne tik dėl ilgų blakstienų ir magijos jau amžių amžius gyvena kaip karalienė.- Gal ir neleisi... Bet... Pažįsti mane,- sukikeno pakilnodama antakius ir patrynė rankomis, lyg vėl kokį planą ketintu regzti. Ir rezgė, bet dabar nustūmė tai šalin. Juk nepanirs į savo gilius apmąstymus lyg niekur nieko ir dar tokioje vietoje...
Drevehan yra ta neprognozuojama būtybė, kurios neįmanoma nuspėti. Vieną akimirką gali lieti ašaras, kitą – juoktis. Vieną akimirką ji galėjo draugiškai šnekučiuotis, bet vos išgirdusi netinkamą žodį, užpulti ką nors, imti kankinti ar net nužudyti. Bet savo nuotaikų kaitas dabar reikėjo, kiek suvaldyti. Visgi buvo tam priežasčių, be to kartais norėjosi pabūti normaliu ir paprastu žmogumi, o puldinėdama žmones ir psichuodama Lunai iki normalumo buvo toli. Išgirdusi Myles pasisakymą, kiek prisimerkė. Nutaisiusi keistą miną, kuri tiesiog priminė tą „neblogai‘‘, tik palinksėjo keletą kartų. Taip, ji mokėjo būti miela, draugiška, tiksliau sakant – apsimesti. Didžioji dalis Alessandros elgesio buvo vaidyba. Jeigu tai būtų pašalinta, ji tik sėdėtu vienoje vietoje ir žiūrėdama į vieną tašką siūbuotu pirmyn ir atgal, pirmyn ir atgal. Jeigu ne tai, tai greičiausiai skerstu žmones. Jos vaidybą, tik įrodė, kad viena Drevehan dalis buvo ganėtinai normali, nors ir buvo paremta nesibaigiančiu spektakliu. Bet to niekam žinoti nereikia...
- Čia jau nieko negaliu padaryti... Mėgstu būti sniego karaliene, be to man tai tinka,- atsakė kiek labiau įsitiesdama ir išriesdama nugarą. Stuburo slanksteliai kiek sutraškėjo, bet to niekas išgirsti negalėjo. Panašu, jog ilgaamžiškumas pradeda atsiliepti...a. Raganiui atsistojus dar kartą lėtai nužvelgė jį nuo galvos iki kojų. Dabar pasijautė, kaip mažas padarėlis, prieš kažką labai didelio. Išgirdusi jo pasisakymą, kuris labiau priminė pastabą sau, nutaisė nieko gero nežadančią veido išraišką. Sugriebusi viskio taurę, ją užsivertė ir ištuštino viską kas joje buvo. Lunai tikrai negalima pakišinėti kvailų idėjų. Vėl pašoko nuo kėdės ir pasirąžė. Nuo sėdėjimo jau tikrai buvo gerokai sustingusi ir aptirpusi. Tai Drevehan ne itin patiko. Vos tik raumenys atgavo galimybę normaliai judėti, ji stvėrė už Myles dilbio ir nusitempė toliau nuo baro,- Kol aš nepriaugau prie tos kėdės, laikas senoliui parodyti savo judesėlius,- pamerkė akį. Ne, ši mergina neturėjo tokio dalyko kaip gėdos jausmas, jai aplamai nerūpėjo aplinkinių nuomonė, tad nenuostabu, kad tiek entuziazmo būnant beveik visiškai blaivam. Reikės Myles labiau galvoti ką garsiai ištaria. Dabar jis nebeturėjo kur trauktis, nes jį nuo tų baro kėdžių skyrė pati Alessandra.
Atgal į viršų Go down
Daniel Silvergone
avatar
posts : 657
hugs & kisses : 28
RašytiTemos pavadinimas: Re: Baras   2017-02-27, 23:54

Turbūt vieną dieną, teks pačiam save pakankinti, kad ne laiku ir ne vietoje, pasako tokius kvailus dalykus. Nes tik kai pasakė, apie šokius dabar, prisiminė, kad pati panelė, mėgsta iškrėsti ką nors panašaus irgi. Myles tiesiog gurkštelėjo viskio kol galėjo. Taigi jau ir net laukė, pačios reakcijos, nes kaip ji pati sakė, truputi pažinojo ją. Galbūt ne tiek daug, kiek norėtu pats, tačiau kai ką jau seniai buvo supratęs.
Jai prašnekus apie savo ledo karalienę, jis tik vos vypteli. Nesistebėjo, tokiais jos pomėgiais. Lėtai baigė gerti viskį ir taurę padėjo ant baro. Vėliau gal ir tęs išgėrimus, bet dabar buvo taip atitrauktas nuo baro, merginos rankos. Norėjo paprieštarauti, bet ji užstojo viską. Numetė į ją tokį truputi linksmai creepy žvilgsnį,- Taigi dabar sumastei, pamatyti mane nusirengianti?-linksmai užklausė jos. Taigi paprastų šokių, čia nelabai kas ir šoka. Ne tokio tipo klube jie yra. Myles neketino kol kas nieko daryti, jos paliepimui tokiam, bet jeigu ji irgi parodys savo judesius, tad gal verta pagalvoti apie tai. Raganius mielai ir ją pastebėtu, bet turbūt iki to, pirmiausia tektu pačiam kokį nors reginį surengti, kad jos akutės galėtu pamatyti. Bet nieko neskubėjo jis. Gal pasiseks truputi kantrybę pačios patampyti, kad pamatytu daugiau jos pačios tikrosios. Juk pati žino vaikiną, kad mėgėjas vos paerzinti kiekvieną kartą, kai jie susimato. Šitas kartas nėra išimties.
- Bet jeigu aš šoksiu ir pačiai teks, pasiryžus tam princese?- labiau pasakė, negu pasakė. Juk už nieką, vaikinas niekam nerodo ar nedaro. Tad kadangi ji jau nebelaikė vaikino, jo ranka pagriebė jos pačios ranką ir kur kas arčiau savęs prisitraukė. Myles gal ir kaltas, kad tokią mintį jai pakišo. Reikės prisiminti, prieš kalbant vėliau, jam pagalvoti. Ir vis dėl to, kai ją prisitraukė, nužvelgė jos akis,- Tai matyt kiekvieną mano žodį gaudai pati?-kai ji buvo taip arti, pasakė ir šypteli šelmiškai.
Atgal į viršų Go down
Sinner #11
posts : 179
hugs & kisses : 7
RašytiTemos pavadinimas: Re: Baras   2017-02-28, 17:53

Nors ir gyveno pakankamai ilgai, buvo pakilimų ir nuosmukių, bet Alessandra visada mėgavosi gyvenimų. Nors iki pilnavertiškumo buvo toli, bet raganai patiko būti ta blogiete, lyg tai būtų įgimta.  Galbūt jos gyvenimo būdas nebuvo ir  itin pavyzdingas, bet bent jaus jis buvo pilnai išnaudojamas Tai buvo viena iš priežasčių kodėl Alessė niekuomet nesėdavo apsikabinusi butelio ir nelaistė ašarų tamsiame baro kampe, kaip anksčiau ar vėliau atsitikdavo toms geroms mergaitėms. Be to tai buvo mažiausia ką ji dabar galėjo padaryti. Išgirdusi Myles klausimą ganėtinai šaltai pažvelgė į jį, tiksliau nužvelgė iki pusės.
- Nejaugi senasis Myles išsigando ir ketina bėgti atgal prie baro ir pasislėpti?- pakreipusi galvą į šoną kilstelėjo antakį. Veide vėl atsirado blogiukės šypsenėlė. Kodėl gi ne? Vis tiek nėra ko prarasti. Dabar Luna buvo virtusi į tą blogą mergaitę, niekados nepaliekančią vakarėlių; merginą, kurios drabužiai nepuošė. Tai ji puošė drabužius...
Įrėmusi rankas į savo klubus, laukė Myles atsakymo. Buvo tiktai įdomu, ar nedės jis į kojas, kas buvo labai tikėtina, ar visgi nuspręs nebūti nuoboda. Dar vienas klausimas tą šypsenėlę padarė, kur kas didesnę. Ne Alessandros reikėjo to klausti. Dar prieš atvilkdama jį čia, Luna nujautė, kad taip bus. Nei ji, nei Myles, nieko nedarė už dyką. O nusimesti porą drabužių? Juk ji nebuvo vienuolė, kad turėtų slėpti savo grožybes po plačiu juodu abitu iki žemės.
-  Tebūnie,- gūžtelėjo petukais. Myles sugriebus jos ranką, ragana spėjo tik klausiamai žvilgtelėti. Staigiai patraukta į priekį dar sugebėjo už kažko užkliūti ir trumpam prarasti pusiausvyrą. Žemės nepasiekė šio vyro dėką, mat spėjo į jį įsikibti. Tokio Myles žingsnio Alessė paprasčiausiai nesitikėjo, tad nenuostabu, jog slystelėjusio kulniuko nelaimė buvo ganėtinai akivaizdi. Nereikia kaltinti, su aukštakulniais gali visko nutikti, net gi tokioms profesionalėms kaip Drevehan.  Nekaltai šyptelėjusi suklapsėjo akutėmis, lyg sakydama, kad nieko čia neįvyko ir prašome tai pamiršti,-  Ne... Tiesiog kėdės nepatogios,- suklapsėjo savo ilgomis blakstienomis, kiek kilstelėjusi  smakrą aukštyn, kad būtų patogiau įsmeigti žvilgsnį raganiui į akis.
Atgal į viršų Go down
Daniel Silvergone
avatar
posts : 657
hugs & kisses : 28
RašytiTemos pavadinimas: Re: Baras   2017-03-01, 11:35

Iš ties nėrą ką prarasti, tiesiog tik rūbus. Myles to nebijojo, nors galbūt ir pavaidino kitaip. Vaikinas galiausiai šypteli plačia šypsena,- Ir jeigu toliau vadinsi senuoju mane, tai pradėsiu pačia vadinti mažyle. Tiks? – gana nuoširdžiai jis paklausė. Jam kartais pabosdavo, kai kiti žinodami jo amžių, taip vadindavo. Geriau jau neprimintu amžiaus jo, truputi turi pats problemų su tai.
Bet greitai veide atsirado velniūkiška šypsena. Juk patiko jam jos atsakymas, tad vaikinas tiesiog nusivilko švarką, nes su juo šokti nepatiktu jam pačiam. Barmenui padavė, kad pasaugotu, kuris kažkodėl taip greitai sutiko. O tuomet jau Myles pasisuko į tą pusę kur buvo scena. Tad jeigu šokti, tai šokti, ten kur galėtu laisviau judėti, - Aš jau nesulaukiu pamatyti pačios judesių, bet dabar pats jau keliauju ten,- ranka parodė tą sceną, kur buvo netoliese. Aišku reikėtu panaudoti savo kerus su tomis merginomis, kurios stovėjo prie muzikos pulto, kad jam parinktu kokią normalia daina, o ne popsinę eilinę. Tad vaikinas ėmė judėti link ten ir tik vos akimis, kviesdamas Alessandra, keliauti, ten irgi. Iš arčiau jai stebėti galbūt geriau būtu.
Atgal į viršų Go down
Sponsored content
RašytiTemos pavadinimas: Re: Baras   

Atgal į viršų Go down
 
Baras
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Sweet Sin :: We love, we share :: senos 3-
Pereiti į: